sofija ant sofos

(Pastaruoju metu atrodo, kad stebėdama Lietuvos “įvykius” vis pamirštu pasiimti pop-corn’o. Taigi, iš solidarumo nevykėliams, o gal iš dėkingumo už tai, kad mane linksmina savo istorijomis, jaučiu, kad noriu pasidalinti savąja.) Prieš dvejus metus grįžusi į Lietuvą vos porai savaičių atostogų, į sostinę nusivežusi savo bičiulius iš Australijos, nusprendžiau nusvesti juos į vilniečių taip mėgiamą “Invino”. Kiek prisiminiau, ten jie ruošė labai skanias meduje marinuotas alyvuoges. Atmintis neapgavo, suvalgėmė tų dieviško skonio alyvuogių ir dar visokių užkandėlių, išgėrėme po taurę vyno, paprašėme sąskaitos ir jau ruošėmės eiti pasivaikščioti po vakarėjantį Vilnių, dairytis kur vakarieniauti ir t.t. kai aš eidama į tualetą griuvau ant slidžių akmeninių grindų ir netrukus iš skausmo netekau sąmonės. Niekada nepamiršiu lūžtančių kaulų trekštelėjimo – tą akimirką tarsi atsiskyrė paralelinės visatos, ir aš visu kūnu pajutau, kad nuo šiol mano gyvenimas bus kitoks. Bet tuo dar ir pa