"Plaštakių Sindromas"

Žinau, kad jau seniai turėčiau būti sugalvojusi automatinį atsakymą į užknisantį klausimą: o apie ką knyga? Bet kiekvieną kartą nuoširdžiai susimąstau. Kodėl rašiau, kodėl taip rašiau, ką tuo norėjau pasakyti? O ką pasakiau? Paisau taisyklės, kad pastraipoje gali būti tik du klausimai, tad čia ir sustosiu.

Knyga apie Kauną. Anskstyvais dutūsktančiaikažkelintaisiais. Kai jau nebebijojme Daktarų, bet dar neturėjome nei vero cafe, nei kafe-inų, o kava išsinešti buvo suprantama kaip termosas. Man tada buvo niolika. Labiau nei matematika rūpėjo lakuotis priaugintus nagus. Tam išeidavo pusė kišenpinigių, - kartą per dvi savaites nuvažiuoti pas manikiuristę Ingridą Eigulių rajone, ir ne tik komiksais išsidabinti pirštų galiukus, bet ir susirinkti miesto paskalas. Sakau „miesto“ nes tuo metu mes galvojome, kad esame jo ašis. Jauni, kvaili, išlepinti, labai susirūpinę veidrodžių atspindžiais ir Laisvės alėjos parduotuvių išpardavimais. Kita kukli pusė kišenpinigių reguliariai ėjo į „Pizza Jazz“ biudžetą.

„Plaštakių sindromą“ parašiau dvidešimt vienerių. Dar visai neseniai gėdijausi knygos, kaip klišo vaiko: mano, myliu, bet žinau, kad kitiems nelabai negražus. „Ten (knygoje) visi tik geria ir dulkinasi. Ir keikiasi...“ Aha. Nes tuo metu taip buvo, mano Kaune, mano burbule, VDU kiemelyje ir „Exit“ klube. Šitaip gyvenome.

Man patiko istorija apie gentį, kurios nariai niekada nemiega, nes bijo prarasti savo tapatybę. Tačiau kas keletą metų jie vis tiek neišvengiamai tampa kažkuo kitu, ir tai pripažinę net duoda sau kitą vardą. Tapytojai, rašytojai ir choreografai dažnai išsižada ne tik savo klaidų, bet ir šedevrų, vos baigę kūrinį pasijutę šiam svetimi.

Jaučiuosi išaugusi iš plaštakių sindromo, nors prisipažinsiu – pasiilgstu plasnojimo pilve.

Priaugintus nagus nusilupau.

Vis tiek lakuoju raudonai.

Ne, tai ne mano biografija.

Taip, Vika (vardas pakeistas) iš tiesų dirbo postitute. Dabar ji laimingai ištekėjusi. Vyras viską žino.

Aha, ir man viršelis labai nepatinka. Dabar daryčiau kitaip.

Bet ir gyvenčiau kitaip.

O gal ir ne. 

Pirkti knygą čia:

http://www.patogupirkti.lt/knyga/Plastakiu-sindromas.html

Interviu: 

http://www.balsas.lt/naujiena/374578/v-rykstaite-nepatyres-orgazmo-zmogus-niekada-jo-tinkamai-neaprasys


Nuomonės: 

http://www.tekstai.lt/tekstai-apie-tekstus/5905-vilis-normanas-literatura-kaip-literaturos-neigimas-vaiva-rykstaite-plastakiu-sindromas


http://kai-skaitom.blogspot.com/2012/04/plastakiu-sindromas.html


http://meilesiktai.blogas.lt/plastakiu-sindromas-knyga-mano-keista-nuomone-164.html

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/41705