sofija ant sofos

Keliaudama visada stengiuosi užsukti į jogos studijas. Kadaise šešias savaites praleidau Rišikeše, pasaulinėje jogos sostinėje, ten beveik kas dieną eidama vis į kitą jogos studiją. Keletą mėnesių praktikavau Goa, keletą mėnesių – Himalajuose. Indijoje jogos ieškodavau kiekviename miestelyje, ir ko tik ten nerasdavau... Nuo prabangios Bolivudo žvaigždėms skirtos studijos Bombėjuje, iki kažkokio bepročio guru vadovaujamos skylės viename kaime netoli Manali miesto, kur „didysis jogas“ savo pasekėjoms nukvakusioms rusėms liepė praktikuoti ant sulūžusių ir klibančių kėdžių. Vienoje jogos studijoje Bankoke instruktorius rėkė ant mūsų lyg tai būtų pratybos armijoje... Bet jo joga man patiko. Londone dirbau savanore Bikram studijoje, eidavau į jogą ir prabangiai – Noting Hile, ir prakaitu trenkiančiame sporto klube miesto rytuose. Neseniai Portlande pirmą kartą išbandžiau tailandietišką jogos masažą. Masažistė lankstė mane į visokias jogos pozas, suko mano rankas ir kojas į keistus mazgu...

Dažniausiai užduodamas klausimas: O tai kaip parašyti knygą?   Kantriai.   (Sunkiausia yra eiti miegoti žinant, kad nei rytoj, nei poryt, nei kitą savaitę šito darbo nebaigsi.)   Nuosekliai. Rašyti, tik apie tai, ką žinai, jauti, supranti. Neskubinti pabaigos.   (Rašant )Reikia plano ar nereikia?   Dvi knygas parašiau be plano, dvi - su planu. Tikrai lengviau ir konstruktyviau dirbti žinant kur esi, kur eini ir kuo viskas baigsis. Turbūt daug kas priklauso ir nuo asmenybės, ir nuo požiūrio į rašymą – ar tai yra chaotiškas prisėdimas prie teksto išgėrus vyno, emocinė iškrova, įkvėpimo vaikymasis (mane, pavyzdžiui, tikrai veikia pilnatis), ar sistemingas, struktūruotas darbas?   Ar rašymas yra romantiškas?   Taip, jeigu nereikia iš to gyventi ir mokėti sąskaitų už šildymą. J. K. Rowling ir Elizabeth Gilbert pavyzdžiai mane įkvėpia ir vis dar teikia vilčių. Tačiau tiesa, kad norėdama rašyti turėjau dirbti...