Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Aš skrendu, mes ore. Šį rytą pabudau Stambule, senam žydų name su šešiakampe žvaigžde virš durų. Sakė, remontuotojai rado apdulkėjusią skrynią viduje. Pilną senų biblijų. „Pogromai, žinai... Žmonės bėgo, neatsigręždami.“ Baltas sūris ir alyvuogės pusryčiams. Juoda arbata tulpės formos stiklinėje. „Einam prie jūros? Kaip tavo meilės reikalai?“. Žuvėdros. Degina žvilgsniai, saulė, pavasaris Stambule. „Vyrai į tave žiūri, jauti?“ Aš čia trumpam, tik vienai nakčiai, vienam rytui, iš Londono į Delį, pakeliui sustojau pasakyti: „Labas. Einam išgerti kavos?“. Dešimt lirų už du puodelius, vienas su cukrumi, kitas – raudonų lūpų dažu atspaudu. Nepamiršau. Litai, svarai, liros, rupijos. Važiuodama taksi nusiperku laiko. Aš skrendu, mes ore. Prisisekite saugos diržus.

Lėktuve smagiai pažiūrėjau filmą „A good year“. Viskas ten gražu, žmonės, vietovės, meilė. Na ten toks kietas bankininkas  Russel Crow veidu  išvyksta į pietų Prancūziją. Matot, jis ne tik sau bankeris, bet paveldėjo ir didelį namą. Turėjo ir turtingą dėdę, su kuriuo vaikystėje žaisdavo tenisą ir degustuodavo vyną. Vai vai vai.  Gražus, turtingas, protingas, o meta darbą nes įsimyli vietinę padavėją, kuri realybėje vos kalbėtų angliškai. O aš, kvaiša, studijavau filosofiją. O aš, kvaiša, skraidau į Indiją. „Kaip tavo meilės reikalai?“ Dar du puodeliai kavos prieš sėdant į autobusą, prieš kopiant į kalną, prieš patekant saulei. Čia nėra bankininkų, tik susivėlę hipiai. Ir niekam nerūpi akcijų kainos. Svarbiau neįlipti į karvės š... Ir vis tiek, net gi čia, rytoj labai anksti suskambės žadintuvas.  


žymės:

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip tapti jogos mokytoju?

Kaip tapti jogos instruktoriumi? Pasaulyje nėra jokios oficialios jogos veiklą prižiūrinčios institucijos. Skritingi jogos stiliai, skirtingi mokytojai ir jų dėstomos tiesos. Vieni užsiėmimus veda mažuose miesteliuose, ankštose nuomojamose patalpose, tuo tarpu kiti atidaro sveikatingumo centrus ir tampa jogos pasaulio žvaigždėmis: žargstosi ant žurnalų viršelių, dalija mitybos bei „kaip būti laimingu“ patarimus  ir leidžia savo asmeninius mokomuosius DVD.  Tiesa, didžioji dauguma jogos instruktorių Vakaruose gali pasigirti ne tik puikiu stangriu kūnu bet ir bent vienu ar keliais „jogos instruktoriaus“ sertifikatais. Indijoje jogos mokytojo įvaizdis šiek tiek kitoks. Nesvarbu nei kūno sudėjimas (dažnas jogos mokytojas turi didelį pilvą), nei kokie dokumentai. Čia jogos atžvilgiu karaliauja visiška laisvė – bene kiekvienas baltu apdaru apsivilkęs ir kojas prie ausų prispausti gebantis žmogus gali laisvai pasiskelbti esantis jogos guru. Tad kaip čia yra, kad dauguma i...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Juodos paslaptingos žuvys, naktiniai angelai

Laivo kapitonas sako: „Svarbiausia taisyklė – nesysiokite į terminį kostiumą. Jei pykins, vemti prašau už borto, o ne į tualetą. Jei pasirodys ryklys – nebijokite, aš pirmas šoksiu į vandenį su juo pasisveikinti. Rykliai čia taikūs. Ar turite kokių nors sveikatos problemų, apie kurais aš turėčiau žinoti?“ Aš pakeliu ranką. „Labai bijau“ sakau. Saulei nusileidus dar truputį palaukiame kol visai sutems ir tada pasipuošusios akvalangais su draugėmis šokame į vandenį. Kadaise, septintajame dešimtmetyje Havajuose vieno ant vandenyno kranto įsikūrusio restorano vadybininkai sumąstė šalia vandens įtaisyti ryškius prožektorius, kad turistai galėtų mėgautis į akmenis atsimušančių baltų bangų vaizdais. Tačiau netrukus žmonės pastebėjo, kad naktimis prožektorių šviesoje nardo didžiulė žuvis. Manta Ray (nežinau kaip lietuviškai) dar vadinamos vandens angelais. Plokščios ir grakščios, jų „sparnų“ skersmuo siekia iki 7 m, maisto jos ieško naktimis. Toji prie restorano sklandyti ėmusi...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Kaip parašyti ir išleisti knygą?

Dažniausiai užduodamas klausimas: O tai kaip parašyti knygą?   Kantriai.   (Sunkiausia yra eiti miegoti žinant, kad nei rytoj, nei poryt, nei kitą savaitę šito darbo nebaigsi.)   Nuosekliai. Rašyti, tik apie tai, ką žinai, jauti, supranti. Neskubinti pabaigos.   (Rašant )Reikia plano ar nereikia?   Dvi knygas parašiau be plano, dvi - su planu. Tikrai lengviau ir konstruktyviau dirbti žinant kur esi, kur eini ir kuo viskas baigsis. Turbūt daug kas priklauso ir nuo asmenybės, ir nuo požiūrio į rašymą – ar tai yra chaotiškas prisėdimas prie teksto išgėrus vyno, emocinė iškrova, įkvėpimo vaikymasis (mane, pavyzdžiui, tikrai veikia pilnatis), ar sistemingas, struktūruotas darbas?   Ar rašymas yra romantiškas?   Taip, jeigu nereikia iš to gyventi ir mokėti sąskaitų už šildymą. J. K. Rowling ir Elizabeth Gilbert pavyzdžiai mane įkvėpia ir vis dar teikia vilčių. Tačiau tiesa, kad norėdama rašyti turėjau dirbti...
1 komentaras
Skaityti daugiau