Poetė, kuri dirba pardavėja. Donžuanas, kuris šį
kartą gimė be kojos. Pienas, kur nesugįžta. Paukščiai, kurie nesugrįžta.
Žmonės, kurie nesikalba metro, nes žino kelią. Dievas, kuris pamiršo savo vardą.
Politikai, kurie patys save išrinko. Tu turi devynias gyvybes ir tris šimtus
draugų kompiuterio ekrane. Gėlės, kurių nereikia laistyti. Sviestas be riebalų.
Kava be žadintuvo. Vynas plastikinėse taurėse. Žiurkės, kurios nestimpa nuo
nuodų. Meilė, kur nereikia nieko duoti. Sapnai, kurių niekas neatsimena. Viskas
gerai, sako žmonės, tie, kurie nesikalba.
Kaip tapti jogos instruktoriumi? Pasaulyje nėra jokios oficialios jogos veiklą prižiūrinčios institucijos. Skritingi jogos stiliai, skirtingi mokytojai ir jų dėstomos tiesos. Vieni užsiėmimus veda mažuose miesteliuose, ankštose nuomojamose patalpose, tuo tarpu kiti atidaro sveikatingumo centrus ir tampa jogos pasaulio žvaigždėmis: žargstosi ant žurnalų viršelių, dalija mitybos bei „kaip būti laimingu“ patarimus ir leidžia savo asmeninius mokomuosius DVD. Tiesa, didžioji dauguma jogos instruktorių Vakaruose gali pasigirti ne tik puikiu stangriu kūnu bet ir bent vienu ar keliais „jogos instruktoriaus“ sertifikatais. Indijoje jogos mokytojo įvaizdis šiek tiek kitoks. Nesvarbu nei kūno sudėjimas (dažnas jogos mokytojas turi didelį pilvą), nei kokie dokumentai. Čia jogos atžvilgiu karaliauja visiška laisvė – bene kiekvienas baltu apdaru apsivilkęs ir kojas prie ausų prispausti gebantis žmogus gali laisvai pasiskelbti esantis jogos guru. Tad kaip čia yra, kad dauguma i...
Komentarai
Rašyti komentarą