Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Naujas kambarys


Gyvenu nuostabiam kambaryje, vienas geriausių, kokiame buvau apsistojusi per metus laiko kelionių po Indiją. Medinės grindys, nauja patalynė, modernus dušas ir balkonėlis su vaizdu į kalnus. O šiandien užėjau pas draugus į svečius, ir jų viešbutyje radau tokį kambarį... Nusmurgusį... Plikos mūro sienos, šaltos grindys ir priplėkės dušas. Bet terasa! Didžiulė terasa, su dar platesniu vaizdu į kalnus, ir tokia gera energija... Jogai, rašymui, viskam... Ar bučiau beprotė, jei ten išsikraustyčiau?

PROTO BALSAS: Du vyrai. Vienas labai gražiai groja gitara, kitas visada tęsi duotą žodį. Aišku imam pirmą. Savaitę laiko smagu klausytis gitaros. Po to norisi ramybės ir protingo pokalbio. Bet gitara netyla. Tada paimu tą gitarą ir sudaužau jam į galvą. Tada nei muzikos nei pokalbių.
Taip ir su kambariu. Po savaitės pasiilgčiau komforto ir drabužinės.

ŠIRDIS: Tuk tuk! Tuk tuk! Tuk tuk!



Pavydžiu tiems, kas klauso proto. Jau persikrausčiau.

Priplėkęs pledas, kažin kiek žmonių po juo šildėsi? Ant kambario sienų keistos žymės, lyg kas nusipjovęs, lyg dar ką... Šiferinės lubos ir tik viena lemputė. Langas be užuolaidų, pirmame aukšte, kažin kas spokso kai velkuosi naktinius? Už durų girdisi keliautojų balsai. Apie tokius sako „įdomūs žmonės“. Visi čia tokie. Tarsi vyktų koks slaptas pasaulio prietrankų susirinkimas. Džeisonas su Alegra iš JAV, reiki terapeutų pora. Andrius iš Anglijos – osteopatas. Džimis iš Jamaikos, marihuanos ekspertas,  bet žada atidaryti savo reabilitacijos centrą Kolumbijoje. Dypakas, indas, jogos mokyklos direktorius. Giongi iš Vengrijos  – dainuojančių indų terapeutė. Rošin iš Airijos, gentinių pilvo šokių choreografė. Manu iš Prancūzijos - tantros specialistas. Vaiva iš Lietuvos – užsidariusi savo kambaryje po priplėkusiu pledu. Anie visi po vienu stogu, po atviru mėlynu dangum. Šiandien jie geria viskį. Jie vieni kitiems neįdomūs. Jie vieni kitiems normalūs. Žmonės, kurie tiki stebuklais ir tiek.
Nebeturiu pinigų, nors mano kišenės netuščios. Anaiptol, jos plyšta prikimštos! Bet negaliu sumokėti nei už arbatą, nei už skraidantį kilimą. Turbūt reikės pasisiūlyti plauti indus arba mokėti istorijomis. Mano kišenės netuščios. Jos pilnos nuotykių! Į nieką neiškesičiau, niekam neatiduočiau, belieka tikėtis kad nesusirgsiu amnezija. 

Etiketės

žymės:

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip tapti jogos mokytoju?

Kaip tapti jogos instruktoriumi? Pasaulyje nėra jokios oficialios jogos veiklą prižiūrinčios institucijos. Skritingi jogos stiliai, skirtingi mokytojai ir jų dėstomos tiesos. Vieni užsiėmimus veda mažuose miesteliuose, ankštose nuomojamose patalpose, tuo tarpu kiti atidaro sveikatingumo centrus ir tampa jogos pasaulio žvaigždėmis: žargstosi ant žurnalų viršelių, dalija mitybos bei „kaip būti laimingu“ patarimus  ir leidžia savo asmeninius mokomuosius DVD.  Tiesa, didžioji dauguma jogos instruktorių Vakaruose gali pasigirti ne tik puikiu stangriu kūnu bet ir bent vienu ar keliais „jogos instruktoriaus“ sertifikatais. Indijoje jogos mokytojo įvaizdis šiek tiek kitoks. Nesvarbu nei kūno sudėjimas (dažnas jogos mokytojas turi didelį pilvą), nei kokie dokumentai. Čia jogos atžvilgiu karaliauja visiška laisvė – bene kiekvienas baltu apdaru apsivilkęs ir kojas prie ausų prispausti gebantis žmogus gali laisvai pasiskelbti esantis jogos guru. Tad kaip čia yra, kad dauguma i...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Juodos paslaptingos žuvys, naktiniai angelai

Laivo kapitonas sako: „Svarbiausia taisyklė – nesysiokite į terminį kostiumą. Jei pykins, vemti prašau už borto, o ne į tualetą. Jei pasirodys ryklys – nebijokite, aš pirmas šoksiu į vandenį su juo pasisveikinti. Rykliai čia taikūs. Ar turite kokių nors sveikatos problemų, apie kurais aš turėčiau žinoti?“ Aš pakeliu ranką. „Labai bijau“ sakau. Saulei nusileidus dar truputį palaukiame kol visai sutems ir tada pasipuošusios akvalangais su draugėmis šokame į vandenį. Kadaise, septintajame dešimtmetyje Havajuose vieno ant vandenyno kranto įsikūrusio restorano vadybininkai sumąstė šalia vandens įtaisyti ryškius prožektorius, kad turistai galėtų mėgautis į akmenis atsimušančių baltų bangų vaizdais. Tačiau netrukus žmonės pastebėjo, kad naktimis prožektorių šviesoje nardo didžiulė žuvis. Manta Ray (nežinau kaip lietuviškai) dar vadinamos vandens angelais. Plokščios ir grakščios, jų „sparnų“ skersmuo siekia iki 7 m, maisto jos ieško naktimis. Toji prie restorano sklandyti ėmusi...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Kaip parašyti ir išleisti knygą?

Dažniausiai užduodamas klausimas: O tai kaip parašyti knygą?   Kantriai.   (Sunkiausia yra eiti miegoti žinant, kad nei rytoj, nei poryt, nei kitą savaitę šito darbo nebaigsi.)   Nuosekliai. Rašyti, tik apie tai, ką žinai, jauti, supranti. Neskubinti pabaigos.   (Rašant )Reikia plano ar nereikia?   Dvi knygas parašiau be plano, dvi - su planu. Tikrai lengviau ir konstruktyviau dirbti žinant kur esi, kur eini ir kuo viskas baigsis. Turbūt daug kas priklauso ir nuo asmenybės, ir nuo požiūrio į rašymą – ar tai yra chaotiškas prisėdimas prie teksto išgėrus vyno, emocinė iškrova, įkvėpimo vaikymasis (mane, pavyzdžiui, tikrai veikia pilnatis), ar sistemingas, struktūruotas darbas?   Ar rašymas yra romantiškas?   Taip, jeigu nereikia iš to gyventi ir mokėti sąskaitų už šildymą. J. K. Rowling ir Elizabeth Gilbert pavyzdžiai mane įkvėpia ir vis dar teikia vilčių. Tačiau tiesa, kad norėdama rašyti turėjau dirbti...
1 komentaras
Skaityti daugiau