Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Obuolio džinas

Šį rytą pasižiūriu pro langą, o gi debesys pažeme velkasi. Taip žemai nusileidę, kad nematyti net po kalnus strikinėjančių ožkų. Į duris pabeldžia Reičel, klausia ar turiu pirmos pagalbos rinkinį. Kalbuosi su ja vis nejučia gręždamasi atgal. Baisu kad netikėtai man už nugaros neišdygtų nuogas vyras. Kaip tik tokį dabar laikau savo kambaryje. O tas vyras, ačiū dievui, kaip tik nuėjo į dušą. „Tu ne viena?“ klausia Reičel. „Kaimynai triukšmauja...“ sakau nei šį nei tą. Užtrenkusi duris aptinku nuogą vyrą,išsitiesusi visame gražume ant mano lovos ir pro obuolyje išgremžtą skylę berūkantį marihuaną. „Eik į balkoną. Prismardinsi.“ Sakau. 

Niekad nemačiau keistesnės pypkės. Chebra rūkydavo kaljaną, visaip konstruodavo plastikinius butelius, pūsdavo pro suskliaustus delnus. Bet per obuolį? Garbės žodis, nors ir per debesis ir dūmus – man nesivaidena. Taip ir pragulėjom visą dieną ūkanotame, debesuotame kambaryje, besiklausydami lietaus. Jis berūkydamas, aš berašydama. Dar jis norėjo išmokinti mane žaisti šachmatais. „Ne tu pirmas, ne tu paskutinis,“ – sakiau. „Nenoriu aš tų tavo šachmatų“. Niekaip nesuprantu, iš kur pas vyrus tas noras mokyti?

Debesys nusileido dar žemiau, susimaišė su iš obuolio rūkstančiais marihuanos dūmais, rangėsi po kambarį palengva siūbuodami aptriušusias užuolaidas, užniaukdami langą, vinguriavo pažeme paslėpdami ant grindų besivoliojančius trupinius ir išmėtytus apatinius, tada palengva įsliuogė į lovą pilkame ūke paskandinadmi mano kojų pirštus. O aš gulėjau sau išsitiesusi, svaigiai nuvargusi, apsnūdusi, užsisvajojusi, apsalusi nuo prasto šokolado, ištirpusi prisilietimų malonumuose taip kad kūnas atrodė lyg saldžiausia našta, o protas – visiškai nereikalingas. Debesys užklojo mano pilvą, krutinę, apsivyniojo švelniai aplink kaklą, gerklėje jutau lietaus skonį, nosimi užuodžiau prakaito vėsumą, kol ūkanos apgulė mano apsunkusius akių vokus ir mintyse stojo migla.



Iš kiemo atklydo tingus karvės mūkimas. Atmerkiau akis. Pilve taip tuščia, o akyse – tamsu. Debesys? Ne, tik vakaras atėjo. Įjungiau šviesą. Ant žemės trupiniai, apatiniai ir kampe besivoliojantis aprūkęs obuolys su keista skylute. Dairiausi, bet aplink nei vyro, nei debesų. Tik valgyt norisi. Pabudo mano kūnas. Durys užsklęstos iš vidaus. Zvimbia vakariniai uodai. Pramigau visą dieną. Sapnavau? 
žymės:

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip parašyti ir išleisti knygą?

Dažniausiai užduodamas klausimas: O tai kaip parašyti knygą?   Kantriai.   (Sunkiausia yra eiti miegoti žinant, kad nei rytoj, nei poryt, nei kitą savaitę šito darbo nebaigsi.)   Nuosekliai. Rašyti, tik apie tai, ką žinai, jauti, supranti. Neskubinti pabaigos.   (Rašant )Reikia plano ar nereikia?   Dvi knygas parašiau be plano, dvi - su planu. Tikrai lengviau ir konstruktyviau dirbti žinant kur esi, kur eini ir kuo viskas baigsis. Turbūt daug kas priklauso ir nuo asmenybės, ir nuo požiūrio į rašymą – ar tai yra chaotiškas prisėdimas prie teksto išgėrus vyno, emocinė iškrova, įkvėpimo vaikymasis (mane, pavyzdžiui, tikrai veikia pilnatis), ar sistemingas, struktūruotas darbas?   Ar rašymas yra romantiškas?   Taip, jeigu nereikia iš to gyventi ir mokėti sąskaitų už šildymą. J. K. Rowling ir Elizabeth Gilbert pavyzdžiai mane įkvėpia ir vis dar teikia vilčių. Tačiau tiesa, kad norėdama rašyti turėjau dirbti daugybę juodų darbų. Dirbau, kad
1 komentaras
Skaityti daugiau

Kaip tapti jogos mokytoju?

Kaip tapti jogos instruktoriumi? Pasaulyje nėra jokios oficialios jogos veiklą prižiūrinčios institucijos. Skritingi jogos stiliai, skirtingi mokytojai ir jų dėstomos tiesos. Vieni užsiėmimus veda mažuose miesteliuose, ankštose nuomojamose patalpose, tuo tarpu kiti atidaro sveikatingumo centrus ir tampa jogos pasaulio žvaigždėmis: žargstosi ant žurnalų viršelių, dalija mitybos bei „kaip būti laimingu“ patarimus  ir leidžia savo asmeninius mokomuosius DVD.  Tiesa, didžioji dauguma jogos instruktorių Vakaruose gali pasigirti ne tik puikiu stangriu kūnu bet ir bent vienu ar keliais „jogos instruktoriaus“ sertifikatais. Indijoje jogos mokytojo įvaizdis šiek tiek kitoks. Nesvarbu nei kūno sudėjimas (dažnas jogos mokytojas turi didelį pilvą), nei kokie dokumentai. Čia jogos atžvilgiu karaliauja visiška laisvė – bene kiekvienas baltu apdaru apsivilkęs ir kojas prie ausų prispausti gebantis žmogus gali laisvai pasiskelbti esantis jogos guru. Tad kaip čia yra, kad dauguma instruktor
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Kad motinystė netaptų karjera: nesu tikra ar kitomis aplinkybėmis būčiau elgusis taip pat...

Šoku naktiniame klube, graži, liekna, pasipuošusi suknele su žvyneliais, prakaituoju, o aplink mane vis tiek spiečiasi žavūs vyrai, žybčioja šviesos, per muziką negirdžiu net savo širdies plakimo. Man linksma! Negalvoju apie rytojų! Ir staiga iš tos disco ritmais nuspalvintos tamsos pabundu paslika ryškiai nušviestame baltame kambaryje su minkštomis sienomis, minkštomis grindimis, aplink pilna pliušinių žaislų, o prie lovos išdygusi seselė įbruka man į rankas rožinį spurdantį gumuliuką, ir sako, kad turiu ją maitinti. Mergaitė šilta ir miela, bet tokia mažutė, kad atrodo, lengviau būtų pažindyti žiurkėno jauniklį. Muzika ir mano talija kažkur dingusios. Visas pasaulis susitraukė, liko tik čepsinti rožinė burnytė ir retkarčiais atsimerkiančios abejingos akutės. Štai taip pasikeitė mano gyvenimas. Tada, prisimenu, gavau labai gerą palatą. Nulipusi nuo gimdymo stalo palindau po dušu, persirengiau, pasidažiau ir išėjusi į koridorių jau buvau mama.                              
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau