Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Mano Nastia mano Ukraina

Paskambino draugė iš Ukrainos, pasakoja man kaip jis parašė po pusės metų ir siūlė susitikti, bet ji dabar išdidi ir t.t. Tada aš pasakoju savo ruožtu, o tada prisiminiau. Ei, sakau, o kaip jūsų revoliucija? Nastia sušunka: oi, tu turėtum čia atvažiuoti! Ir kloja istorijas, apie kurias geriau skaityti ar žiūrėti filmus, nei patirti. Dingsta žmonės, išeina į parduotuvę ir negrįžta. Visi jaučiasi sekami. Valdžia samdo treninguotus skustagalvius, išdavikus, kuriems moka 20 eurų per dieną, kad darytų viską blogai ir keltų chaosą. Jie ir daro. “Ir aš sąrašuose“ sako Nastia, ir kad juokiasi. „gavau pranešimą“ sako. Telefonų operatoriai teigia įdiegę sekimo sistemą ir kiekvienas nuėjęs į karštesnį tašką gauna SMS „Gerbiamas abonente, norime pranešti, kad užfiksavome jus esant aktyvioje maidan zonoje“.
„O mano draugas jiems atsakė tokią SMS, - pasakoja Nastia, - kad „jei dar kartą man parašysite visas jūsų pastatas išlėks į orą“. Mes ukrainiečiai į viską žiūrime su humoru. Dabar čia toookia dvasia tvyro, kad net tiršta ore! Žmonės taip susivieniję, kad neįtikėtina, bet išėjęs į gatvę vien iš akių gali pasakyti, kurie su tavimi, o kurie prieš tave, įsivaizduoji? Stebuklai, stebuklai! Tu būtinai turi atvažiuoti į Kijevą! Bet ne dabar.“
Tūkstančio statistika ir vieno tragedija, arba BBC žinios versus asmeninis pokalbis telefonu. Paveikumas garantuotas, nes mano Ukraina turi Nastios veidą.


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip parašyti ir išleisti knygą?

Dažniausiai užduodamas klausimas: O tai kaip parašyti knygą?   Kantriai.   (Sunkiausia yra eiti miegoti žinant, kad nei rytoj, nei poryt, nei kitą savaitę šito darbo nebaigsi.)   Nuosekliai. Rašyti, tik apie tai, ką žinai, jauti, supranti. Neskubinti pabaigos.   (Rašant )Reikia plano ar nereikia?   Dvi knygas parašiau be plano, dvi - su planu. Tikrai lengviau ir konstruktyviau dirbti žinant kur esi, kur eini ir kuo viskas baigsis. Turbūt daug kas priklauso ir nuo asmenybės, ir nuo požiūrio į rašymą – ar tai yra chaotiškas prisėdimas prie teksto išgėrus vyno, emocinė iškrova, įkvėpimo vaikymasis (mane, pavyzdžiui, tikrai veikia pilnatis), ar sistemingas, struktūruotas darbas?   Ar rašymas yra romantiškas?   Taip, jeigu nereikia iš to gyventi ir mokėti sąskaitų už šildymą. J. K. Rowling ir Elizabeth Gilbert pavyzdžiai mane įkvėpia ir vis dar teikia vilčių. Tačiau tiesa, kad norėdama rašyti turėjau dirbti daugybę juodų darbų. Dirbau, kad

Kaip tapti jogos mokytoju?

Kaip tapti jogos instruktoriumi? Pasaulyje nėra jokios oficialios jogos veiklą prižiūrinčios institucijos. Skritingi jogos stiliai, skirtingi mokytojai ir jų dėstomos tiesos. Vieni užsiėmimus veda mažuose miesteliuose, ankštose nuomojamose patalpose, tuo tarpu kiti atidaro sveikatingumo centrus ir tampa jogos pasaulio žvaigždėmis: žargstosi ant žurnalų viršelių, dalija mitybos bei „kaip būti laimingu“ patarimus  ir leidžia savo asmeninius mokomuosius DVD.  Tiesa, didžioji dauguma jogos instruktorių Vakaruose gali pasigirti ne tik puikiu stangriu kūnu bet ir bent vienu ar keliais „jogos instruktoriaus“ sertifikatais. Indijoje jogos mokytojo įvaizdis šiek tiek kitoks. Nesvarbu nei kūno sudėjimas (dažnas jogos mokytojas turi didelį pilvą), nei kokie dokumentai. Čia jogos atžvilgiu karaliauja visiška laisvė – bene kiekvienas baltu apdaru apsivilkęs ir kojas prie ausų prispausti gebantis žmogus gali laisvai pasiskelbti esantis jogos guru. Tad kaip čia yra, kad dauguma instruktor

Nuoga blizginu veidrodžius

Nuoga blizginu milžiniškus miegamojo veidrodžius ir jaučiu – čia yra kažkas labai simboliško, kažkas labai filosofiško, tik pati nežinau kas. Tūpčioju, aukštyn žemyn, aukštyn žemyn, popierinis rankšluostis inkščioja slysdamas glotniu paviršiumi, ir įsivaizduoju, kad reikėtų padaryti viešą performansą. Tik tada atsiauginčiau visus gyvaplaukius ir jie kyšotų iš mano išangės ir pažastų, nes be gyvaplaukių neatrodyčiau rimta menininkė. Frida ir Madona su apžėlusiomis pažastimis, Marina Abramovi ć su didžiuliu garbanotu trikampiu tarpkojyje, ir Sophia Loren, ir kitos. Tik bailės viską nusiskuta, o stiprios moterys menininkės sako – žiūrėkite, kokia aš plaukuota, aš graži, bet jūs gi žiūrite ne ten – va mano menas. Bet nežinau, kaip tai reikėtų paaiškinti močiutei – ne gyvaplaukius – pačią veidrodžių valymo išsirengus viešumoje idėją. Kai kurios idėjos turi būti matuojamos taip: ar galima jas paaiškinti paprastam kaimo žmogui? Sėdžiu nuoga ant ką tik išvalyto klozeto, prisimen