Kąsnis po kąsnio

Kadaise pažįstamas Iranietis didžiai nustebo, kad aš, mergaitė iš kažkokios Lietuvos, ir be jo pagalbos JAU žinojau kas yra humus! Dabar visi mano užsieniečiai draugai žino „pink soup“ o kai kurie net švebeldžiuodami ištaria šeltiboršči. Kaune populiarių vietų pavalgyti suši ar picą randu daugiau nei cepelininių. Bet gi dabar nieko nestebina net kanapių sėklų pieno glotnučiai, nei bolivinės balandos kotletukai.  Tiesa, pernai mano tėvai nutaisę mandrus veidus aiškino kaip jie kepa kažkokias „vok“ daržoves. Vok nevogęs, bet man tai pasirodė paprasčiausias „stri-fry“ J Todėl sutikusi vieną vaikiną iš Niujorko negalėjau patikėti, kaip čia dabar, tu nežinai kas yra miso sriuba? Nei edamamme pupelės? Ir migdolų pieno neragavai? Nei saldžiųjų bulvių? Nei tapiokos?  Tofu? Ir kuskuso neragavęs? Pfffffff...

Vakarop klausiu draugės, kaip rašomas jos pagamintas „čiopyno“ ir skubu į fb įkelti savo neseniai atrasto nerealaus deserto nuotrauką. Skustas ledas, pupelės su cukrumi (!) ir moči (toks tąsus, saldus ryžių tešlos kamuoliukas). Desertas, beje, veganiškas. Kad sveikuoliškas – abejoju. Skanus. Man apie maistą vis dar mokytis ir mokytis – bet didelė dalis kelionių džiaugsmo ir yra ne statulos, ne muziejiai, ir net ne asmenukės prie pasaulio bokštų, bet užkampio užeigėlėse švariomis grindimis atrandami dar neragauti skanėstai.

Įlindus į žmogaus šaldytuvą dažnai galima sužinoti daugiau nei peržiūrėjus jo kelionių nuotraukas. Nes vieni ir gyvendami Londone važiuoja apsipirkti į „Lituanica“, kiti Lietuvoje valgo sraiges ir šukutes.  Su nauju pažįstamu kalbėdama apie maistą supratau, kad egzistuoja tokia neakademinė bet irgi svarbi išsilavinimo forma – tai maisto kultūra, kuri, beje, nėra determinuota vien  žmogaus etninės kilmės ar tautybės. Kitaip sakant, iš silkės mentaliteto išsilaisvinti įmanonoma – reikia tik noro.

Yra labai smagus angliškas žodis „foodies“ – tie kas mėgsta valgyt, mėgautis valgant, gaminti, ragauti, ieškoti receptų online, žiūrėti maisto gaminimo laidas, rašyti maisto blogą, nekantriai laukti dienos, kurią pavyko rezervuoti staliuką TAME restorane, slampinėti po „vietinių“ užeigas... Žodžiu, nesvarbu kur esi, svarbu ką ten valgai. Skanaus ;)