Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Turtuolių vaismedžiai


Pas mano vyrą į darbą užėjusi moteris pasiūlė savaitgalį užsukti į svečius ir jos sode prisiskinti vaisių. Šitaip nutinka dažnai – mes didžiuojamės ir lankstinukuose rašome, kad didžioji dalis restorano produktų užauginta vos mylios atstumu. Vietos fermeriai, sodininkai, mūsų kaimynai neša mums vaisius mainais į burritos kuponus. Vietos bendruomenėje barteriniai mainai įprasti. Paskutinį kartą mano vyras išrašė nei daug nei mažai – kuponą trisdešimt penkiems burritos ir salotoms, mainais už mano vizitą pas naturopraktikos gydytoją. Tad sekmadienį išsiruošę rinkti vaisių tikėjomės dar vieno jaukaus fermerių būsto.
Pirmiausiai privažiavome raitytus metalinius vartus su videokameromis, o pakilę į kalną pasiekėme vilų kompleksą su turkio mėlynumo infinity baseinu, nuo kurio atsiveria vaizdas į vandenyną ir Kealakekua įlanką.
-          Aloha, prašom prašom – moteris pamojo ranka į savo vaismedžių sodą. – Aš mokausi būti filantrope... – sukikeno atidengdama pilkus, siaubingai kreivus kabėse įkalintus dantis.

Jos vaismedžių sodas, kaip ir dauguma Havajuose – nesvetingas. Žolės čia beveik nėra (aplink mangų medį niekas kitas negali augti, nes jis rūgština dirvožemį), molinga žemė saulėje įkaitusi, o vos prisiglaudi prie kokio medžio pavėsio  – iš karto atzvimbia uodai.

Du kibirai žvaigždavaisių, kibiras mangų ir dar pilna sterblė visokių atsitiktinių, po truputį (chikoo, snake skin fruit ir kiti). Moteris mus kviečiasi į vidų, kur vos įžengusi aš užverčiu galvą spoksodama į milžinišką krištolinį šviestuvą. 
 Ji neklausia nei mūsų vardų, nei kiek laiko mudu saloje, tik pasakoja pasakoja pasakoja apie save. Kaip ji čia atvyko prieš dvejus metus, kokia ji kukli ir paprasta, nors ir labai turtinga, kaip ji stengiasi padėti vietos žmonėms, kaip svarbu yra bendruomenės dvasia, kaip kartą jos namuose norėjo filmuoti MTV, bet ji nesutiko, kad va, reikia statyti garažą, nes reikia kažkur juk sutalpinti vienuolika jos vyro automobilių. O jos vyras? „Aaa, mano vyras... prieš dvidešimt penkerius metus vos baigęs koledžą jis nusprendė rizikuoti ir ėmė dirbti niekam nežinomoje startup kompanijoje Microsoft. Dabar mudu jau išėjome į pensiją. Tai jau eisite? Na, prašom prašom, viso gero, tik nepamirškite man išrašyti burritos dovanų kuponų!”.


Žvaigždavaisiai ant medžio



Snake skin fruit

-           
žymės:

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip tapti jogos mokytoju?

Kaip tapti jogos instruktoriumi? Pasaulyje nėra jokios oficialios jogos veiklą prižiūrinčios institucijos. Skritingi jogos stiliai, skirtingi mokytojai ir jų dėstomos tiesos. Vieni užsiėmimus veda mažuose miesteliuose, ankštose nuomojamose patalpose, tuo tarpu kiti atidaro sveikatingumo centrus ir tampa jogos pasaulio žvaigždėmis: žargstosi ant žurnalų viršelių, dalija mitybos bei „kaip būti laimingu“ patarimus  ir leidžia savo asmeninius mokomuosius DVD.  Tiesa, didžioji dauguma jogos instruktorių Vakaruose gali pasigirti ne tik puikiu stangriu kūnu bet ir bent vienu ar keliais „jogos instruktoriaus“ sertifikatais. Indijoje jogos mokytojo įvaizdis šiek tiek kitoks. Nesvarbu nei kūno sudėjimas (dažnas jogos mokytojas turi didelį pilvą), nei kokie dokumentai. Čia jogos atžvilgiu karaliauja visiška laisvė – bene kiekvienas baltu apdaru apsivilkęs ir kojas prie ausų prispausti gebantis žmogus gali laisvai pasiskelbti esantis jogos guru. Tad kaip čia yra, kad dauguma i...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Juodos paslaptingos žuvys, naktiniai angelai

Laivo kapitonas sako: „Svarbiausia taisyklė – nesysiokite į terminį kostiumą. Jei pykins, vemti prašau už borto, o ne į tualetą. Jei pasirodys ryklys – nebijokite, aš pirmas šoksiu į vandenį su juo pasisveikinti. Rykliai čia taikūs. Ar turite kokių nors sveikatos problemų, apie kurais aš turėčiau žinoti?“ Aš pakeliu ranką. „Labai bijau“ sakau. Saulei nusileidus dar truputį palaukiame kol visai sutems ir tada pasipuošusios akvalangais su draugėmis šokame į vandenį. Kadaise, septintajame dešimtmetyje Havajuose vieno ant vandenyno kranto įsikūrusio restorano vadybininkai sumąstė šalia vandens įtaisyti ryškius prožektorius, kad turistai galėtų mėgautis į akmenis atsimušančių baltų bangų vaizdais. Tačiau netrukus žmonės pastebėjo, kad naktimis prožektorių šviesoje nardo didžiulė žuvis. Manta Ray (nežinau kaip lietuviškai) dar vadinamos vandens angelais. Plokščios ir grakščios, jų „sparnų“ skersmuo siekia iki 7 m, maisto jos ieško naktimis. Toji prie restorano sklandyti ėmusi...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Kaip parašyti ir išleisti knygą?

Dažniausiai užduodamas klausimas: O tai kaip parašyti knygą?   Kantriai.   (Sunkiausia yra eiti miegoti žinant, kad nei rytoj, nei poryt, nei kitą savaitę šito darbo nebaigsi.)   Nuosekliai. Rašyti, tik apie tai, ką žinai, jauti, supranti. Neskubinti pabaigos.   (Rašant )Reikia plano ar nereikia?   Dvi knygas parašiau be plano, dvi - su planu. Tikrai lengviau ir konstruktyviau dirbti žinant kur esi, kur eini ir kuo viskas baigsis. Turbūt daug kas priklauso ir nuo asmenybės, ir nuo požiūrio į rašymą – ar tai yra chaotiškas prisėdimas prie teksto išgėrus vyno, emocinė iškrova, įkvėpimo vaikymasis (mane, pavyzdžiui, tikrai veikia pilnatis), ar sistemingas, struktūruotas darbas?   Ar rašymas yra romantiškas?   Taip, jeigu nereikia iš to gyventi ir mokėti sąskaitų už šildymą. J. K. Rowling ir Elizabeth Gilbert pavyzdžiai mane įkvėpia ir vis dar teikia vilčių. Tačiau tiesa, kad norėdama rašyti turėjau dirbti...
1 komentaras
Skaityti daugiau