Svečiuose pas scientologus

Iš pradžių vyras galvojo, kad juokauju. Vėliau jau ir anyta sunerimo. Galiausiai abu liepė man pasižadėti, kad jokiu būdu neatsiversiu į jų tikėjimą. Mat aš pro automobilio langą pamačiau milžinišką scientologijos bažnyčiai priklausantį pastatą su stiklinėmis vitrinomis, ir nuo tos dienos vis ruošiausi pas juos į svečius.

Turbūt tokių pastatų yra daugumoje JAV didmiesčių. Man, dar tik atradinėjančiai Ameriką, scientologai ir jų lankstinukai atrodo kaip egzotiška naujovė. Portlande (OR) jie įsikūrę pačiame miesto centre. Fojė už stalo sėdinti administratorė, malonios išvaizdos moterėlė klausia manęs, ar buvau čia anksčiau? Ir drąsina pasivaikščioti po dvi erdves sales, kur pilna televizorių, knygų, DVD, brošiūrų, ir beveik prie kiekvieno parašyta „Take one please. FREE“. Prisirenku tiek makulatūros, kad jau reikia eiti paprašyti maišelio, kai žvilgsnis sustoja ties keistu įrenginiu. „See a thought“ sako užrašas ant sienos.

Administratorė pakvietė kaip tik salėje buvusią psichoterapeutę pademonstruoti man minties fiksavimo aparato veikimą. Žilais iki ausų kirptais tiesiais plaukais, apsirengusi juodai, su mažyčiu pakabuku ant juodo golfo, protingų akių – terapeutė išsyk man sukėlė simpatiją. Ji paprašė manęs rankose laikyti po metalinį cilindrą, laidais pritvirtintą prie minties fiksavimo aparato. Kol moteris reguliavo nustatymus, paklausiau:

-          Tai kaip veikia šitas aparatas?

-          Jis fiksuoja mintį.

-          Bet kokiu principu?

-          Mintis yra elektros impulsas. Šis aparatas juos užfiksuoja. Prašau pagalvokite apie žmogų, kuris jums sukelia stresą.

Pagalvojau. Aparato rodyklė šoktelėjo aukštyn.

-          Va, matote. – patenkinta tarė scientologų psichoterapeutė. – Užfiksuota mintis.

-          Bet juk aš minčių turiu visada... Kaip tas aparatas žino, kurią mintį užfiksuoti?

-          Apie ką jūs pagalvojote? Kas jums sukelia stresą?

-          Nesakysiu.

 

Moteris dar kurį laiką man pasakojo kaip šitas, berods elektrografas (?) padeda žmonėms nustatyti vaikystės traumas ir net alergijas. Scientologų išrastas aparatas mums besikalbant retkarčiais vis užfiksuodavo mane pagalvojant.

Atsisveikindama nieko joms nepažadėjau, tik prasitariau, kad gyvenu Havajuose. Moterys manęs tol neišleido pro duris (švelniai, užkalbėdamos dantį), kol nesurado jų bažnyčios adreso Honolulu. Dar siūlė man pasidaryti nemokamą asmenybės testą. Jei dabar neturiu laiko, viską galima užpildyti internetu.

Dabar sėdžiu namie ant sofos, žiūriu į tą krūvelę DVD ir lankstinukų, ir jau vien skaitydama antraštes nebežinau ką galvoti. Bet juk, anot elektrografo, mintys mano galvoje – reti svečiai, todėl geriau nepervargti. Duglas DC-8 orlaiviu į žemę buvo atgabenti ateiviai, kurie bombomis detonavo ugnikalnius, kur iki šiol gyvena titanai. Pažengę scientologai moka skraidyti. Minutėlę, užfiksuota mintis! Turime klausimą! Ar sektų įkūrėjai patys tiki savo religijomis?

P.S. su pagarba ir meile visiems tikėjimams – nė vienas save gerbiantis tikras dievas nielieps mums garbinti garbėtroškos žmogaus ;)