Ekologiškas poilsis Hipių sostinėje. Havajai

Ilgai galvojau, kaip apibūdinti tą šaižų povo riksmą: kažkas tarp katės, pelėdos ir orgazmą patiriančios moters. Galiausiai nusprendžiau palikti tiesiog „povo riksmas“, o kas niekada negirdėjo povo riktelint – galės pagūglinti ar pajūtūbinti. Galų gale, jūtūbą įsijungti moka jau net mano pusantrų metų dukrytė. Taigi... rytą mus pažadino povų riksmai. Kambario duris tyčia palikome atidarytas, kad labiau pasinertume į džiunglių atmosferą. Nuo mašalų saugojo ant durų įtaisytas tinklelis. Miegamąjį gavome pagrindiniame pastate šalia lauko svetainės ir lauko baro, kur galima nusipirkti žaliųjų glotnučių, arbatų ir iš vietoje užaugintų kakavos pupelių paruoštų šokoladinių triufelių. Tiesą sakant viskas čia, išskyrus miegamuosius, yra lauke: ir virtuvė, ir jogos kambarys, ir net tualetai, nors ir su marmurinėmis grindimis, pastatyti lauke. Pagrindinį tamsaus medžio Balio architektūros stiliaus pastatą juosia terasa, kurios priekyje pakabinta siūbuojanti lova. Joje atsigulusi ir ilsėjausi, ir žindžiau vaiką, ir pozavau nuotraukoms savo Instagramui, o galiausiai supratau tikrąją žodžio „retreat“ reikšmę – pabėgti ilsėtis (dabartyje)... Tikslaus lietuviško vertimo, deja nėra.

Į „Hawaiian Sanctuary“, ekologinius poilsio namus Havajų pietuose svajojau nuvykti jau seniai. Mano vyras turbūt niekada taip ir nebūtų pasirašęs apsistoti „pas tuos hipius“, nors abu ne kartą girdėjome apibūdinimus, kad ten „beveik kaip Hiltonas, tik džiunglėse“. Galiausiai nakvynę ten nuo gerų draugų gavome dovanų. Beje, dėl hipių tai mano vyras teisus – Pahoa, miestelis, kuriame įsikūrę poilsio namai, pelnytai vadinamas salyno hipių sostine. Pagrinidinėje gatvėje čia, kaip ir visuose senuose Havajų miesteliuose, stovi mediniai spalvoti vesterno stiliaus namukai, kuriuose dabar įsikūrusios kavinės, meno galerijos ir parduotuvės. Gydantys kristalai, kombucha (čia ta arbata iš grybo, valgančio cukrų, bent jau mano močiutė kažkada tokį augino stiklainyje), alibaba kelnės, senddaikčiai, vintažiniai drabužiai, ortopedinės guminės šeleptės, vaginos įvaizdžiai lavos tapyboje ir žmonės, dažniausiai basi, susivėlę, vienas į kitą besikreipiantys „broli/sese“, žodžiu, laisvi. Padavėja meksikietiškame restorane kojas apsitempusi treninginėmis kelnėmis su trimis baltomis juostelėmis šone, į plaukus įsisegusi gėlę, giriasi, kad jos anūkei jau treji metukai ir atneša mums labai skanias „taco salad“. Aš susiraukiu, kai mano vyras užsisako alaus...

Bet grįžkime į „hawaiian Sanctuary“ poilsio namus, kur mus pasitiko ten dirbantys jauni savanoriai.

- Stažuotojai, - kas kartą reikšmingais veidais pataiso mane pavadinti savanoriais.

Taigi, stažuotojai yra „Hawaiian Sanctuary“ variklis. Prieš septynerius metus toks vyriškis iš Kalifornijos Styvas nusipirko didelį žemės sklypą, pastatė ten vieną didelį namą ir daug mažų namukų. Didelį namą su prabangiais kambariais dabar nuomoja turistams, o mažuose namukuose gyvena jo stažuotojai – žmonės atvykę iš visos JAV, vieni norėdami tiesiog nebrangiai pagyventi Havajuose, kiti tikėdamiesi išmokti ekologinės ūkininkystės. Aplink laksto vaikai – stažuotojų, kaimynų ir dar nežinia kieno (vienas mano). Styvas čia augina daugybę tropinių vaisių, daržovių, kavos pupelių. Kieme ganosi vištos, žąsys, antys ir povai. Stažuotojai giriasi pusryčiams valgantys jų visų kiaušinius. Šokoladas čia gaminamas su vietinių ožkų pienu. Visi kiti gyvulinės kilmės produktai „Hawaiian Sanctuary“ neleidžiami. Daugiau nei pusę maisto produktų "Hawaiian Sanctuary" gyventojai užsiaugina patys. Svečiams primygtinai siūloma naudoti tik ekologiškus muilus, šampūnus ir skalbimo priemones.

Lava - vagina

Pagrindinė Pahoa miestelio gatvė

Kelis kartus per dieną vidury sodo esančioje pavėsinėje vyksta įvairios pamokos ir kūrybinės dirbtuvės. Mano debiutas Hula šokių pamokoje vertas atskiro įrašo. Rytinė beveik dvi valandas trukusi joga buvo nereali. Tačiau labiausiai man patiko burbulinė vonia ir infraraudonųjų spindulių sauna atskiroje patalpoje, kur atsinešėme jau užmigusią Žemyną, ją rūpestingai paguldėme ant penkių rankšluosčių, ir iš to džiaugsmo, kad jau „vaikelis čiūčia-liūlia-liūlia-liūlia“ nusimetę visus drabužius, tik tuomet pamatėme priešais mus pievelėje kiaušinius renkančius stažuotojus. Manėme kad stiklas ten veidrodinis. Pasirodo, ne.

Bet jei klaustumėte mano vyro, neabejoju jis švytėdamas atsakytų, kad jam labiausiai patikusi poilsio namų virtuvė. Nors pati patalpa niekuo neypatinga, lauko virtuvėlė su daugybe stiklianiukuose laikomų prieskonių ir pintinėje sukrautais įvairių paukščių kiaušiniais... Vis tik ne veltui aš instagrame naudoju grotažymę „myhusbandisachef“. Mano mylimas šefas, kaip angai sako, stole the show, nustebindamaas vietos stažuotojus ir patį Styvą savo kulinariniais talentais. Paaiškėjo, kad poilsio namų bendruomenė nežino nei ką daryti su stambiuoju duonmedžiu, nei su žaliais dar neprinokusiais bananais! Taigi, kol aš su Žemyna migdžiausi penkiasdešimt šeštą kartą žiūrėdama „Lilo and Stitch“, mano vyras paruošė nerealų stambiojo duomedžio (jackfruit) veganiškos mėsos troškinį, o pusryčiams šalia kiaušinienės visi valgėme nuostabiai traškius sūrius bananų blynus (banana hash browns). Pastarieji daromi labai paprastai – nulupti ir sutarkuoti žalią bananą, įberti druskos, pipirų ir kepti lyg bulvinisu blynus. Aha, žinau, #isdidizmona #valgauirnestoreju

Stažuotojai, povai, vištos, svečiai – visi ten gyvena kaip viena didelė šeima. Kartu valgo, kartu ilsisi lauko svetainėse, plepa, naktimis žiūri į žvaigždes. O kiek ten matyti žvaigždių! Kaip Lietuvoj rugpjūtį. Kalbant apie buvimą drauge – Styvas mums pasirodė kažkos nedraugiškas. Vaikščiojo pasipūtęs kaip povas, ir, atrodė, jį ir stažuotojus sieja (ar skiria?) kažkokia mums nežinoma paslaptis. Kalbant apie Lietuvą, man atrodo tokie ekologiniai poilsio namai būtų puiki verslo idėja ir pritrauktų turistų. O kai rašysiu atsiliepimą į „Yelp“ apie Hawaiian Sanctuary“ tai skųsiuosi tik dėl vienintėlio dalyko – kad ten nėra bibliotekos, nei jokių žurnalų pavartyti. Pamiršau pasiimti savo knyga, bet juk geriausia kaltinti kitus.

P.S. Ačiū S. ir K. <3