Manago Hotel - istorinis viešbutis, kuriame nenutiko įdomi istorija

Važiuodama pro šalį iškabą vis perskaitydavau „mango“ ir tik po kurio laiko, sužinojusi, kad tai dar 1917 m. įkurtas viešbutis ir jame esantis seniausias veikiantis restoranas Havajuose – tik tada sugebėjau įsiminti „Manago“. Už šešis dolerius čia gali pusryčiams gali rinktis: sulčių ar pusę šviežios papajos? Ryžių ar skrebutį? Kiaušinių su kumpiu ar omletą? Kavos ar arbatos?

Aplinkui tvyro keista senienų ir švaros dermė, o interjeras man, gal dėl to, kad dar nepakeliavau po pačią Ameriką, bet kažkodėl labai priminė Tvinpykso miestelį.

Japonų šeimai iš kartos į kartą perduodamas viešbutis kadaise prasidėjęs nuo dviejų kambarių dabar jų turi jau 64, nuo vienviečių su bendru dušu iki japoniško stiliaus liukso su vaizdu į vandenyną.

Atėjusi į tokias vietas visada tikiuosi keistenybių: gal padavėja papasakos kokią seną viešbučio žmogžudystės istoriją? Gal žmonės čia keisti? Gal ant laiptų pamatysime permatomą vaiduoklio siluetą? Bet net grindys nesugirgždėjo, nieko ypatingo nenutiko. Mielai grįžčiau čia vakarienės – ne dėl maisto (kuris čia toks „be nieko“), dėl kitokios atmosferos. Ir vis dar tikiuosi įdomios istorijos.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip tapti jogos mokytoju?

Kaip tapti jogos instruktoriumi? Pasaulyje nėra jokios oficialios jogos veiklą prižiūrinčios institucijos. Skritingi jogos stiliai, skirtingi mokytojai ir jų dėstomos tiesos. Vieni užsiėmimus veda mažuose miesteliuose, ankštose nuomojamose patalpose, tuo tarpu kiti atidaro sveikatingumo centrus ir tampa jogos pasaulio žvaigždėmis: žargstosi ant žurnalų viršelių, dalija mitybos bei „kaip būti laimingu“ patarimus ir leidžia savo asmeninius mokomuosius DVD. Tiesa, didžioji dauguma jogos instruktorių Vakaruose gali pasigirti ne tik puikiu stangriu kūnu bet ir bent vienu ar keliais „jogos instruktoriaus“ sertifikatais. Indijoje jogos mokytojo įvaizdis šiek tiek kitoks. Nesvarbu nei kūno sudėjimas (dažnas jogos mokytojas turi didelį pilvą), nei kokie dokumentai. Čia jogos atžvilgiu karaliauja visiška laisvė – bene kiekvienas baltu apdaru apsivilkęs ir kojas prie ausų prispausti gebantis žmogus gali laisvai pasiskelbti esantis jogos guru. Tad kaip čia yra, kad dauguma i...

Skaityti daugiau

Juodos paslaptingos žuvys, naktiniai angelai

Laivo kapitonas sako: „Svarbiausia taisyklė – nesysiokite į terminį kostiumą. Jei pykins, vemti prašau už borto, o ne į tualetą. Jei pasirodys ryklys – nebijokite, aš pirmas šoksiu į vandenį su juo pasisveikinti. Rykliai čia taikūs. Ar turite kokių nors sveikatos problemų, apie kurais aš turėčiau žinoti?“ Aš pakeliu ranką. „Labai bijau“ sakau. Saulei nusileidus dar truputį palaukiame kol visai sutems ir tada pasipuošusios akvalangais su draugėmis šokame į vandenį. Kadaise, septintajame dešimtmetyje Havajuose vieno ant vandenyno kranto įsikūrusio restorano vadybininkai sumąstė šalia vandens įtaisyti ryškius prožektorius, kad turistai galėtų mėgautis į akmenis atsimušančių baltų bangų vaizdais. Tačiau netrukus žmonės pastebėjo, kad naktimis prožektorių šviesoje nardo didžiulė žuvis. Manta Ray (nežinau kaip lietuviškai) dar vadinamos vandens angelais. Plokščios ir grakščios, jų „sparnų“ skersmuo siekia iki 7 m, maisto jos ieško naktimis. Toji prie restorano sklandyti ėmusi...

Skaityti daugiau

Kaip parašyti ir išleisti knygą?

Dažniausiai užduodamas klausimas: O tai kaip parašyti knygą? Kantriai. (Sunkiausia yra eiti miegoti žinant, kad nei rytoj, nei poryt, nei kitą savaitę šito darbo nebaigsi.) Nuosekliai. Rašyti, tik apie tai, ką žinai, jauti, supranti. Neskubinti pabaigos. (Rašant )Reikia plano ar nereikia? Dvi knygas parašiau be plano, dvi - su planu. Tikrai lengviau ir konstruktyviau dirbti žinant kur esi, kur eini ir kuo viskas baigsis. Turbūt daug kas priklauso ir nuo asmenybės, ir nuo požiūrio į rašymą – ar tai yra chaotiškas prisėdimas prie teksto išgėrus vyno, emocinė iškrova, įkvėpimo vaikymasis (mane, pavyzdžiui, tikrai veikia pilnatis), ar sistemingas, struktūruotas darbas? Ar rašymas yra romantiškas? Taip, jeigu nereikia iš to gyventi ir mokėti sąskaitų už šildymą. J. K. Rowling ir Elizabeth Gilbert pavyzdžiai mane įkvėpia ir vis dar teikia vilčių. Tačiau tiesa, kad norėdama rašyti turėjau dirbti...

Skaityti daugiau

sofija ant sofos

Ieškoti šiame dienoraštyje