Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Veido kremas


Kalėdų senis, neišmanėlis, matyt norėdamas nepasišiukšlinti, dovanų man atnešė dovanų čekį į „Nordstrom“ parduotuvę. Turbūt dvi valandas vaikščiojau patempusi lūpą tarp visų „Chanel“, „Shisheido“ ir kitų. Paimu kremą į rankas, tada išsitraukiu telefoną iš kišenės, kažką paminkau. Telefoną į kišenę, einu prie kito kremo. Tol, kol neapsikentusios asistentės (turbūt spręsdamos pagal mano akcentą įtarė, kad ketinu kažką vogti) jau tiesiai manęs paklausė, ką aš čia darau.

-          Ieškau veido kremo. Gūglinu sudedamąsias dalis. Ar žinojote kad sodos benzonatas yra kancerogeninė medžiaga?

Pardavėjos susižvalgo tarpusavyje. Jos galvoja, kad aš trenkta. Aš galvoju, kad jos turėtų pasiskaityti ką tepą ant veido. Jau ilgai naudoju tik natūralias kosmetikos priemones, kurių sudedamosios dalys yra aiškios kiekvienam durniui. Aliejus tai aliejus, ekstraktas tai ekstraktas. Kažkada viename bloge perskaičiau labai gerą patarimą: jei negali ištarti (ingrediento pavadinimo), nevartok.

O čia ant gražių buteliukų surašyti visokie tripolicetatai, benzonatai, laureathsulfatai, keistos rūgštys ir visokie alkoholiai. Vienus pagūglinus paaiškėja, kad tai tik įmantriai vadinami kviečių baltymai, o apie kitus google perspėja, kad jie yra „geno-toksiški“. Nesu tikra ką tai reiškia, bet tą kremą dedu atgal. Galiausiai išsirinkau aliejų plaukams ir mažytį paakių kremuką pabandymui.

Dabar sėdžiu ir galvoju, kaip aš žalioje jaunystėje apskritai išgyvenau su visais „Loreal“, kalnais kreminės pudros, pigaus šampano burbuliukais, cigaretėmis ir kebabais „su visais padažais“ penktą ryto po naktinio klubo. Veido kremo sudėtis? Kokio dar veido kremo? Kokių dar raukšlių?
 
 

 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip tapti jogos mokytoju?

Kaip tapti jogos instruktoriumi? Pasaulyje nėra jokios oficialios jogos veiklą prižiūrinčios institucijos. Skritingi jogos stiliai, skirtingi mokytojai ir jų dėstomos tiesos. Vieni užsiėmimus veda mažuose miesteliuose, ankštose nuomojamose patalpose, tuo tarpu kiti atidaro sveikatingumo centrus ir tampa jogos pasaulio žvaigždėmis: žargstosi ant žurnalų viršelių, dalija mitybos bei „kaip būti laimingu“ patarimus  ir leidžia savo asmeninius mokomuosius DVD.  Tiesa, didžioji dauguma jogos instruktorių Vakaruose gali pasigirti ne tik puikiu stangriu kūnu bet ir bent vienu ar keliais „jogos instruktoriaus“ sertifikatais. Indijoje jogos mokytojo įvaizdis šiek tiek kitoks. Nesvarbu nei kūno sudėjimas (dažnas jogos mokytojas turi didelį pilvą), nei kokie dokumentai. Čia jogos atžvilgiu karaliauja visiška laisvė – bene kiekvienas baltu apdaru apsivilkęs ir kojas prie ausų prispausti gebantis žmogus gali laisvai pasiskelbti esantis jogos guru. Tad kaip čia yra, kad dauguma i...

Juodos paslaptingos žuvys, naktiniai angelai

Laivo kapitonas sako: „Svarbiausia taisyklė – nesysiokite į terminį kostiumą. Jei pykins, vemti prašau už borto, o ne į tualetą. Jei pasirodys ryklys – nebijokite, aš pirmas šoksiu į vandenį su juo pasisveikinti. Rykliai čia taikūs. Ar turite kokių nors sveikatos problemų, apie kurais aš turėčiau žinoti?“ Aš pakeliu ranką. „Labai bijau“ sakau. Saulei nusileidus dar truputį palaukiame kol visai sutems ir tada pasipuošusios akvalangais su draugėmis šokame į vandenį. Kadaise, septintajame dešimtmetyje Havajuose vieno ant vandenyno kranto įsikūrusio restorano vadybininkai sumąstė šalia vandens įtaisyti ryškius prožektorius, kad turistai galėtų mėgautis į akmenis atsimušančių baltų bangų vaizdais. Tačiau netrukus žmonės pastebėjo, kad naktimis prožektorių šviesoje nardo didžiulė žuvis. Manta Ray (nežinau kaip lietuviškai) dar vadinamos vandens angelais. Plokščios ir grakščios, jų „sparnų“ skersmuo siekia iki 7 m, maisto jos ieško naktimis. Toji prie restorano sklandyti ėmusi...

Kaip parašyti ir išleisti knygą?

Dažniausiai užduodamas klausimas: O tai kaip parašyti knygą?   Kantriai.   (Sunkiausia yra eiti miegoti žinant, kad nei rytoj, nei poryt, nei kitą savaitę šito darbo nebaigsi.)   Nuosekliai. Rašyti, tik apie tai, ką žinai, jauti, supranti. Neskubinti pabaigos.   (Rašant )Reikia plano ar nereikia?   Dvi knygas parašiau be plano, dvi - su planu. Tikrai lengviau ir konstruktyviau dirbti žinant kur esi, kur eini ir kuo viskas baigsis. Turbūt daug kas priklauso ir nuo asmenybės, ir nuo požiūrio į rašymą – ar tai yra chaotiškas prisėdimas prie teksto išgėrus vyno, emocinė iškrova, įkvėpimo vaikymasis (mane, pavyzdžiui, tikrai veikia pilnatis), ar sistemingas, struktūruotas darbas?   Ar rašymas yra romantiškas?   Taip, jeigu nereikia iš to gyventi ir mokėti sąskaitų už šildymą. J. K. Rowling ir Elizabeth Gilbert pavyzdžiai mane įkvėpia ir vis dar teikia vilčių. Tačiau tiesa, kad norėdama rašyti turėjau dirbti...