Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Birželio, 2013

Obuolio džinas

Šį rytą pasižiūriu pro langą, o gi debesys pažeme velkasi. Taip žemai nusileidę, kad nematyti net po kalnus strikinėjančių ožkų. Į duris pabeldžia Reičel, klausia ar turiu pirmos pagalbos rinkinį. Kalbuosi su ja vis nejučia gręždamasi atgal. Baisu kad netikėtai man už nugaros neišdygtų nuogas vyras. Kaip tik tokį dabar laikau savo kambaryje. O tas vyras, ačiū dievui, kaip tik nuėjo į dušą. „Tu ne viena?“ klausia Reičel. „Kaimynai triukšmauja...“ sakau nei šį nei tą. Užtrenkusi duris aptinku nuogą vyrą,išsitiesusi visame gražume ant mano lovos ir pro obuolyje išgremžtą skylę berūkantį marihuaną. „Eik į balkoną. Prismardinsi.“ Sakau.  Niekad nemačiau keistesnės pypkės. Chebra rūkydavo kaljaną, visaip konstruodavo plastikinius butelius, pūsdavo pro suskliaustus delnus. Bet per obuolį? Garbės žodis, nors ir per debesis ir dūmus – man nesivaidena. Taip ir pragulėjom visą dieną ūkanotame, debesuotame kambaryje, besiklausydami lietaus. Jis berūkydamas, aš berašydama. Dar jis norėjo išmo