Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kaip tapti jogos mokytoju?

Kaip tapti jogos instruktoriumi?

Pasaulyje nėra jokios oficialios jogos veiklą prižiūrinčios institucijos. Skritingi jogos stiliai, skirtingi mokytojai ir jų dėstomos tiesos. Vieni užsiėmimus veda mažuose miesteliuose, ankštose nuomojamose patalpose, tuo tarpu kiti atidaro sveikatingumo centrus ir tampa jogos pasaulio žvaigždėmis: žargstosi ant žurnalų viršelių, dalija mitybos bei „kaip būti laimingu“ patarimus  ir leidžia savo asmeninius mokomuosius DVD.  Tiesa, didžioji dauguma jogos instruktorių Vakaruose gali pasigirti ne tik puikiu stangriu kūnu bet ir bent vienu ar keliais „jogos instruktoriaus“ sertifikatais.

Indijoje jogos mokytojo įvaizdis šiek tiek kitoks. Nesvarbu nei kūno sudėjimas (dažnas jogos mokytojas turi didelį pilvą), nei kokie dokumentai. Čia jogos atžvilgiu karaliauja visiška laisvė – bene kiekvienas baltu apdaru apsivilkęs ir kojas prie ausų prispausti gebantis žmogus gali laisvai pasiskelbti esantis jogos guru.
Tad kaip čia yra, kad dauguma instruktorių jogos mokytis vyksta į Indiją, ir ko verti tie jų sertifikatai? O gal, norint tapti jogos mokytoju, visko galima išmokti namuose?



Jogos bendruomenės taisyklės

Štai imsiu ir atidarysiu savo studiją Vilniaus centre, mokysiu žmones pačios išgalvotų pozų ir vadinsiu tai joga. Greičiausiai niekas negalėtų šito uždrausti ar paneigti mano mokymų, nes gi Lietuvoje nėra valstybinės jogos veiklą prižiūrinčios institucijos. Tačiau visame pasaulyje jogos mylėtojai ir mokytojai buriasi į bendruomenes ir steigia įvairias bendraminčių organizacijas. Lietuvoje turime Jogos Asociaciją, na o pasauliniu mastu žinomiausias yra Jogos Aljansas, kur šiuo metu jau užsiregistravę 370 000 jogos instruktorių.

Būti užsiregistravusiam Jogos Aljanso mokytoju yra savotiškas prestižas ir profesionalumo patvirtinimas jogos pasaulyje. Tiesa, J.A. įtaka ir kontrolė yra reliatyvi. Jie gali patvirtinti veiklą, tačiau negali jos uždrausti.  Pagal J.A. kriterijus minimalūs reikalavimai norint tapti registruotu jogos instruktoriumi yra standartiniai (vėlgi jogos standartai labai reliatyvūs) 200 valandų trukmės kursai. Kursai gali būti ištempti per visus metus (tarkim po keletą  valandų per savaitę), arba intensyvūs – mėnesio ar šešių savaičių trukmės. Norint tapti jogos mokytojų instruktoriumi reikia praeiti mažiausiai  500 valandų trukmės kursus. Norint ateityje būti J.A. registruotu mokytoju, mokykla kurioje eisite (??) kursus taip pat turi būti ten užsiregistravusi.  Jogos sertifikatų patikimumas labiausiai rūpi draudimo kompanijoms. O draustis būtina, kad vėliau nereikėtų mokėti už galimus studentų jogos pamokose patirtus sužalojimus. Juk ant galvos stovint galima ir sprandą nusisukti, o po to, žinoma, apkaltinti jogos instruktorių.

Mokytojų kursus galima rasti ir Lietuvoje ir JAV ir netgi pavyzdžiui Albanijoje ar nuošaliose Ramiojo vandenyno salelėse.  Tačiau be abejonės autentiškiausios ir dažnai kontraversiškiausios pamokos vyksta pačioje jogos gimtinėje Indijoje. Be to ten dauguma kursų kaip ir pragyvenimas kainuoja žymiai mažiau nei Europoje ar JAV.




Nuo ko pradėti?

Nuo biudžeto. Indijos ašramuose galima rasti jogos kursus už dyką, už aukas arba labai nedidelį mokestį. Deja dažniausiai tokiose vietose jokie sertifikatai nesuteikiami, o jei ir suteikiami – vakaruose jie negalioja (t.y. J.A. jų neregistruoja). Tačiau čia taip pat gausu ir Jogos Aljanso užregistruotų mokyklų, kurios, kaip taisyklė, įsteigtos vietiniams bendradarbiaujant su vakariečiais.  Skiriasi kursų struktūra ir mokesčiai, kurie vyrauja nuo penkių šimtų iki keleto tūkstančių eurų. Vidutinė daugumos jogos mokytojų kursų Indijoje kaina – 1200 eurų. Mokestis  priklauso nuo mokyklos vardo ir prestižo, mokomo jogos stiliaus populiarumo ir be abejonės, pačių mokytojų profesionalumo.

Vienur į kainą įskaičiuoti tik patys kursai, o visu kitu, t.y. gyvenamąja vieta ir maistu studentai turi pasirūpinti patys. Kitur studentams parūpinama nakvynė ir mityba ar net gi pramoginės apžvalginės išvykos po apylinkes.



Nuo linksmų vakarėlių iki draudimo nešiotis mobilųjį telefoną

Kursuose paprastai mokoma jogos filosofijos, meditacijos, kvėpavimo technikų (pranayama) , fizinių jogos pratimų (asanų), anatomijos ir įvairių kūno valymo technikų (kriya). Vienose mokyklose visus dalykus gali dėstyti vienas ir tas pats mokytojas arba „guru“, kitur kiekvieną dalyką dėsto vis kitas ar net keli mokytojai.
Skiriasi ir kursų griežtumas – tarkim apsistojus religingame ašrame gali tekti atsisakyti visų komunikacijos priemonių (mobiliojo telefono, kompiuterio), žalingų įpročių, pakoreguoti mitybą ir laikytis griežto rėžimo –pavyzdžiu ketvirtą ryto keltis medituoti, devintą vakaro užgesinti šviesas, laikytis tylos ir aktyviai dalyvauti bendruomenės viešuosiuose darbuose (pavyzdžiui , valyti tualetus - Seva). Vakariečių įsteigtose mokyklose reikalaujama žymiai mažiau disciplinos. Kitaip tariant, kuo daugiau mokate, tuo mažiau iš jūsų reikalaujama. Dažniausiai tokiuose kursuose kartą per savaitę studentams organizuojami vakarėliai ar pramoginės išvykos, o mokytojai užmerkia akis į tai, ką studentai daro už mokyklos ribų ar ne kursų metu.

Kaip išsirinkti jogos mokyklą?

Visų pirma reikia atsakyti į klausimą: kodėl nusprendėte mokytis jogos? Dėl dvasinių paskatų ir siekiant daugiau sužinoti apie Rytų išmintį? Ar dėl komercinių priežasčių, tarkim norint įkurti savo jogos studiją? Pirmu atveju, be abejonės verta pasirinkti vieną senų tradicinių Indijos ašramų. Nors ten gali kilti daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau dažniausiai tai  puiki įžvalga į šalies kultūrą, jogos tradicijas ir filosofijos esmę.
Norint tapti J. A. registruotu jogos instruktoriumi svarbiausia išsirinkti J.A. taip pat užregistruotą mokyklą ir būtinai pasidomėti prieš tai ten studijavusių žmonių atsiliepimais.

Važiuojam!

 Rišikešas.  Vienas švenčiausių induizmo miestų, įsikūręs Himalajų papėdėje , Gango upės pakrantėje, dar gi vadinamas pasauline Jogos sostine. Nors čia induistai piligrimai plūdo jau tūkstančius metų, vakaruose Rišikešo vardas tapo žinomas nuo tada kai ten viename ašrame buvo įsikūrę garsieji Bitlai. Anuomet jie ten parašė albumą „The White Album“. Dabar iš to ašramo telikę griuvėsiai, kur drąsesnius į džiungles drįsusius įžengti turistus gąsdina įžūlios beždžionės. Tačiau nepaisant blėstančios Bitlų šlovės Rišikeše lyg grybai po lietaus kuriasi įvairios jogos mokyklos.

Parmath Niketan yra didžiausias tradicinis jogos ašramas Rišikeše. Čia dvasinio peno ieškoti plūsta tūkstančiai piligrimų iš viso pasaulio. Kursų trukmė nuo dešimties dienų iki mėnesio. Reikalavimai dalyviams: kukli apranga ir asmuo turi būti galintis išsėdėti lotoso pozoje (sukryžiuotomis kojomis) mažiausiai dvi valandas. Sertifikatai suteikiami. Kaina: 10 – 20$ per dieną, nakvynė ir maistas įskaičiuoti. Adresas: .O. Swargashram, Rishikesh (Himalayas), Uttarakhand. Tel. nr.  (91 135) 2440088

Taip pat Rišikeše, Lakšmandžiula rajone galima rasti daugybę kitų, puikių ir įtartinų jogos mokyklų. Prieš registruojantis svarbiausia pasidomėti atsiliepimais.

Biharas – viena tradiciškiausių Indijos valstijų. Čia nuo 1964 metų įsikūrusi ir viena geriausią reputaciją turinčių jogos mokyklų  Biharo jogos mokykla, Munger  (Bihar School of Yoga, Munger).
Čia labiau nei į fizinius pratimus koncentruojamasi į jogišką gyvenimo būdą – nesavanaudišką kitiems naudingą veiklą ir meditaciją. Užsiėmimai prasideda ketvirtą ryto ir iš studentų reikalaujama griežtos disciplinos. Kursų trukmė: keturi mėnesiai. Kaina: 1500$, su nakvyne ir maistu. Adresas: Bihar Yoga Bharati, Ganga Darshan, Fort, Munger, Bihar. Tel. Nr.  (91 6344)222430.
.
Bijantys griežtų taisyklių gali apsistoti kitame Biharo mokyklos padalinyje, Bharati Institute, kuris garsėja tolerancija vakariečiams..

Mumbajus. Bolivudas, Indijos milijonieriai, prabangūs restoranai ir šalimais vieno didžiausių pasaulio lūšnynų kylantys dangoraižiai. Čia įsikūręs  ir 1918 metais įkurtas, šiuo metu seniausias pasaulyje veikiantis organizuotas jogos centras - Jogos Institutas (The Yoga Institute, Santa Cruz , Mumbai).  Institute siūlomi įvairūs mokymai ir jogos mokytojų kursai, taip pat organizuojami užsiėmimai vaikams ir nėščiosioms. Kursų trukmė: nuo dviejų dienų iki vienerių metų. Sertifikaitai išduodami po vieno mėnesio trukmės kursų. Kaina: apie 400$ mėnesiui, maistas ir nakvynė įskaičiuoti.

Adresas: Shri Yogendra Marg, Prabhat Colony, Santacruz East, Mumbai.  Tel. nr.  (91 22) 2611-0506
Mysore miestas Indijos pietuose. Tropinis klimatas, kalnai ir viena pasaulio garsiausių jogos mokyklų. Čia 1930 metais žymusis guru Šri Krišna Patabi Jois pradėjo mokyti dabar vis populiarėjančios aštanga stiliaus jogos. Kursai fiziškai intensyvūs o registruotis reikia bent pusę metų iš anksto. Nei nakvynė nei maistas nesuteikiami (studentai apsistoja šalia esančiuose svečių namuose). Kursų trukmė: nuo vieno iki šešių mėnesių. Kaina: $650 už pirmąjį mėnesį ir $415 už kiekvieną kitą mėnesį. Adresas: #235 8th Cross, 3rd Stage, Gokulam, Mysore  Tel. nr. : (91 821) 2516-756






Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip parašyti ir išleisti knygą?

Dažniausiai užduodamas klausimas: O tai kaip parašyti knygą?   Kantriai.   (Sunkiausia yra eiti miegoti žinant, kad nei rytoj, nei poryt, nei kitą savaitę šito darbo nebaigsi.)   Nuosekliai. Rašyti, tik apie tai, ką žinai, jauti, supranti. Neskubinti pabaigos.   (Rašant )Reikia plano ar nereikia?   Dvi knygas parašiau be plano, dvi - su planu. Tikrai lengviau ir konstruktyviau dirbti žinant kur esi, kur eini ir kuo viskas baigsis. Turbūt daug kas priklauso ir nuo asmenybės, ir nuo požiūrio į rašymą – ar tai yra chaotiškas prisėdimas prie teksto išgėrus vyno, emocinė iškrova, įkvėpimo vaikymasis (mane, pavyzdžiui, tikrai veikia pilnatis), ar sistemingas, struktūruotas darbas?   Ar rašymas yra romantiškas?   Taip, jeigu nereikia iš to gyventi ir mokėti sąskaitų už šildymą. J. K. Rowling ir Elizabeth Gilbert pavyzdžiai mane įkvėpia ir vis dar teikia vilčių. Tačiau tiesa, kad norėdama rašyti turėjau dirbti daugybę juodų darbų. Dirbau, kad

Nuoga blizginu veidrodžius

Nuoga blizginu milžiniškus miegamojo veidrodžius ir jaučiu – čia yra kažkas labai simboliško, kažkas labai filosofiško, tik pati nežinau kas. Tūpčioju, aukštyn žemyn, aukštyn žemyn, popierinis rankšluostis inkščioja slysdamas glotniu paviršiumi, ir įsivaizduoju, kad reikėtų padaryti viešą performansą. Tik tada atsiauginčiau visus gyvaplaukius ir jie kyšotų iš mano išangės ir pažastų, nes be gyvaplaukių neatrodyčiau rimta menininkė. Frida ir Madona su apžėlusiomis pažastimis, Marina Abramovi ć su didžiuliu garbanotu trikampiu tarpkojyje, ir Sophia Loren, ir kitos. Tik bailės viską nusiskuta, o stiprios moterys menininkės sako – žiūrėkite, kokia aš plaukuota, aš graži, bet jūs gi žiūrite ne ten – va mano menas. Bet nežinau, kaip tai reikėtų paaiškinti močiutei – ne gyvaplaukius – pačią veidrodžių valymo išsirengus viešumoje idėją. Kai kurios idėjos turi būti matuojamos taip: ar galima jas paaiškinti paprastam kaimo žmogui? Sėdžiu nuoga ant ką tik išvalyto klozeto, prisimen