Reikia visai
nedaug, tik neišmiegotos nakties, sunkios galvos ir dykumos gerklėje, iš vakaro
sodriai palaistytos vynu. Kvailo gėdos jausmo, sumišusio su nevalingu kikenimu ir
noru pasislėpti po lova. Vos prisiminus... Reikia ryškaus „vakar“ ir abejonės: „Buvo?“,
balsų aido (galvoje) ir būtinybės patildyti tiksintį laikrodį. Tvinksėjimo
smilkiniuose ir vakarinės suknelės, neapdairiai numestos ant žemės. Vakar?
Buvo? Sujauktų patalų, vašku apvarvėjusio stalo, nešvarių indų stirtos ir
musių, švenčiančių vakarykštę puotą. Išsikrovusių baterijų, kojinių, nubėgusia
akimi, prakaituojančių delnų, blakstienų tušo žymių ant pagalvės – verkiau? Reikia
visai nedaug, tik žodžių, kurie geriau nebūtų išsprūdę, nepasakytos, prieš
veidrodį repetuotos kalbos, burzgiančio radijo, kuris vėl groja tą pačią dainą.
Skaudančių strėnų – griuvau?- , neįskaitomo raštelio palto kišenėje, batų,
mėšluotais kulnais ir tuščio alaus butelio ant klozeto dangčio. Sulipusių
plaukų – Sirupas? Alus?- , šviesos, apnuoginančios kambarį, dėmių ant kilimo,
trupinių ir ant atverstos knygos išvirtusios taurės raudonojo vyno. Neišsipildžiusios
nakties ir per greitai atėjusio ryto (taip greitai, kad net skaudėjo
atsimerkti), apdaužytos širdies ir pamestos
piniginės. Reikia visai nedaug, kad pažadėčiau sau „daugiau niekada“. Visada
pažadu. Dažniausiai, iki kito penktadienio.
Dažniausiai užduodamas klausimas: O tai kaip parašyti knygą? Kantriai. (Sunkiausia yra eiti miegoti žinant, kad nei rytoj, nei poryt, nei kitą savaitę šito darbo nebaigsi.) Nuosekliai. Rašyti, tik apie tai, ką žinai, jauti, supranti. Neskubinti pabaigos. (Rašant )Reikia plano ar nereikia? Dvi knygas parašiau be plano, dvi - su planu. Tikrai lengviau ir konstruktyviau dirbti žinant kur esi, kur eini ir kuo viskas baigsis. Turbūt daug kas priklauso ir nuo asmenybės, ir nuo požiūrio į rašymą – ar tai yra chaotiškas prisėdimas prie teksto išgėrus vyno, emocinė iškrova, įkvėpimo vaikymasis (mane, pavyzdžiui, tikrai veikia pilnatis), ar sistemingas, struktūruotas darbas? Ar rašymas yra romantiškas? Taip, jeigu nereikia iš to gyventi ir mokėti sąskaitų už šildymą. J. K. Rowling ir Elizabeth Gilbert pavyzdžiai mane įkvėpia ir vis dar teikia vilčių. Tačiau tiesa, kad norėdama rašyti turėjau dirbti daugybę juodų darbų. Dirbau, kad
Komentarai
Rašyti komentarą