Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Tėčiams


Jų balsai, taip taip, su niekuo nesumaišysi tikro – sodraus, žemo, ryžtingo vyriško balso. Ir jų rankos,  kurios gali suvaldyti kirvius, pjūklus, plaktukus, kardus, sportinių mašinų vairus, varvančius čiaupus, kurios gali būti tepaluotos nuo automobilių detalių, pageltusios nuo tabako, subraižytos, suskirdusios, išvagotos mėlynų gyslų ir dramatiškai lūžinėjančių gyvenimo linijų, apmaustytos senamadiškais žiedais, papuoštos brangiais laikrodžiais, suspaustos į kumščius arba nemokšiškai, grubokai braukiančios ašarą nuo vaiko skruosto – tos rankos gali parnešti mane namo. O jų pečiai? Net patys siauriausi išbandymo  akimirkomis gali virsti plačiausiais sparnais! O jų pokštai ir išgalvotos istorijos? Vakarykščiai žygiai „kaip aš nugalėjau penkis“, jaunystės žygiai „kaip aš pamilėjau tris“, jų planai „aš užkopsiu į šitą kalną“, jų daiktai „padėk į vietą“, ir po akimirkos – „kur padėjai? Niekur nerandu...“, jų meilė „na neverk... neverk sakau...“, jų žinios „aš viską žinau“, jų žaislai „dvylika arklio jėgų!“  Riaumojantys bokso ringuose, tramdantys laukinius žirgus, medžiojantys antilopes, žvejojantys girtame priešaušrio snauduly, kuriantys atomines bombas, rašantys matematines formules, sakantys viešas kalbas, vairuojantys traktorius ir ferarius, plikomis rankomis diriantys krokodilų odą, raustantys šviesiaplaukės akivaizdoje, alpstantys gimdymo palatose... 


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip parašyti ir išleisti knygą?

Dažniausiai užduodamas klausimas: O tai kaip parašyti knygą?   Kantriai.   (Sunkiausia yra eiti miegoti žinant, kad nei rytoj, nei poryt, nei kitą savaitę šito darbo nebaigsi.)   Nuosekliai. Rašyti, tik apie tai, ką žinai, jauti, supranti. Neskubinti pabaigos.   (Rašant )Reikia plano ar nereikia?   Dvi knygas parašiau be plano, dvi - su planu. Tikrai lengviau ir konstruktyviau dirbti žinant kur esi, kur eini ir kuo viskas baigsis. Turbūt daug kas priklauso ir nuo asmenybės, ir nuo požiūrio į rašymą – ar tai yra chaotiškas prisėdimas prie teksto išgėrus vyno, emocinė iškrova, įkvėpimo vaikymasis (mane, pavyzdžiui, tikrai veikia pilnatis), ar sistemingas, struktūruotas darbas?   Ar rašymas yra romantiškas?   Taip, jeigu nereikia iš to gyventi ir mokėti sąskaitų už šildymą. J. K. Rowling ir Elizabeth Gilbert pavyzdžiai mane įkvėpia ir vis dar teikia vilčių. Tačiau tiesa, kad norėdama rašyti turėjau dirbti daugybę juodų darbų. Dirbau, kad

Kaip tapti jogos mokytoju?

Kaip tapti jogos instruktoriumi? Pasaulyje nėra jokios oficialios jogos veiklą prižiūrinčios institucijos. Skritingi jogos stiliai, skirtingi mokytojai ir jų dėstomos tiesos. Vieni užsiėmimus veda mažuose miesteliuose, ankštose nuomojamose patalpose, tuo tarpu kiti atidaro sveikatingumo centrus ir tampa jogos pasaulio žvaigždėmis: žargstosi ant žurnalų viršelių, dalija mitybos bei „kaip būti laimingu“ patarimus  ir leidžia savo asmeninius mokomuosius DVD.  Tiesa, didžioji dauguma jogos instruktorių Vakaruose gali pasigirti ne tik puikiu stangriu kūnu bet ir bent vienu ar keliais „jogos instruktoriaus“ sertifikatais. Indijoje jogos mokytojo įvaizdis šiek tiek kitoks. Nesvarbu nei kūno sudėjimas (dažnas jogos mokytojas turi didelį pilvą), nei kokie dokumentai. Čia jogos atžvilgiu karaliauja visiška laisvė – bene kiekvienas baltu apdaru apsivilkęs ir kojas prie ausų prispausti gebantis žmogus gali laisvai pasiskelbti esantis jogos guru. Tad kaip čia yra, kad dauguma instruktor

Nuoga blizginu veidrodžius

Nuoga blizginu milžiniškus miegamojo veidrodžius ir jaučiu – čia yra kažkas labai simboliško, kažkas labai filosofiško, tik pati nežinau kas. Tūpčioju, aukštyn žemyn, aukštyn žemyn, popierinis rankšluostis inkščioja slysdamas glotniu paviršiumi, ir įsivaizduoju, kad reikėtų padaryti viešą performansą. Tik tada atsiauginčiau visus gyvaplaukius ir jie kyšotų iš mano išangės ir pažastų, nes be gyvaplaukių neatrodyčiau rimta menininkė. Frida ir Madona su apžėlusiomis pažastimis, Marina Abramovi ć su didžiuliu garbanotu trikampiu tarpkojyje, ir Sophia Loren, ir kitos. Tik bailės viską nusiskuta, o stiprios moterys menininkės sako – žiūrėkite, kokia aš plaukuota, aš graži, bet jūs gi žiūrite ne ten – va mano menas. Bet nežinau, kaip tai reikėtų paaiškinti močiutei – ne gyvaplaukius – pačią veidrodžių valymo išsirengus viešumoje idėją. Kai kurios idėjos turi būti matuojamos taip: ar galima jas paaiškinti paprastam kaimo žmogui? Sėdžiu nuoga ant ką tik išvalyto klozeto, prisimen