Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Tarp meilės ir neapykantos Starbucks'e

Negalėjau pakęsti „Starbucks‘o“ kaip ir iki šiol lanku apeinu McDonaldus, KFC ir visas nevykusias šitųjų nepriklausomas greito gyvenimo versijas. Pasaulyje yra 16 700 Starbucks‘ų, o aš kadaise Londone atradusi Stoke Newingtoną didžiavausi gyvendama rajone, kuriame nebuvo nė vienos greituškės. Ir vis tiek kone kiekvieną dieną eidavau į kavines – dirbti (reiškia rašyti – magistrinio ar dar ko). 

Nepaisant to, kad kavos kvapas ir baristų šurmulys skatina kūrybingumą (pasigūglinkit coffitivity), romantikos čia mažai. Ypač, kai sėdint su vienu ir tuo pačiu puodeliu Americano, prie manęs kokį penktą kartą prieina savininkas, ir vis mažiau maloniu balsu teiraujasi: gal dar ko nors? Nepriklausomos, stilingos, jaukios, išpuoselėtos boutique kavinukės turi vieną bendrą trūkumą: jų savininkai suinteresuoti parduoti, ir jei galima – kuo daugiau. O kampe su kompiuteriu jau tris valandas įsitaisiusi rašytoja, tai ne tik nepageidaujama dekoracija, bet ir nuostolis – ypač pietų metu, kai visi grumiasi dėl vietos prie staliukų.



Ekologiški produktai, rankų darbo sumuštiniai ir vietoje malama kava irgi turi savo kainą. Kartą iš to nepatogumo pravalgiau daugiau, nei man sumokėjo už tuo metu rašomą straipsnį. Ir vis tiek laikiausi savo hipsteriškų principų – "į tinklines įstaigas nebent karste". Ir vis tiek vieną kartą nunarinusi galvą, prieš tai dar apsidairiusi ar niekas nemato, peržengiau Starbucks‘o slenkstį. Mat persikrausčiusi į Notting Hilą sėdėjimas boutique kavinėse man tapo nuostolingas. O Notting Hilo Starbucks‘e – kaip ir bert kuriame kitame, -  jauki betvarkė, į kompiuterius akis susmeigę zombiai ir dėl nieko galvos nesukančios baristos. Joms visiškai nesvarbu ką aš perku, kiek laiko sėdžiu su tuščiu puodeliu, o gal tik užėjau į tualetą? Neriboti wifi, cinamono ir barstomo šokolado kiekiai, ir aš jau papirkta. Nuo tada tapau nuolatine ne tik Starbucks bet ir Coffee republic, Nero Cafe ir kitų lankytoja. Nes kavinė, kurioje niekam nerūpiu - geriausia vieta darbui.

Prisimenu palaimą užsukus į Starbuck‘s Mumbajuje – pavargusi nuo visad spoksančių akių, įkyrių pardavėjų ir net naktį neatslūgstančio karščio staiga pasijutau kaip Vakarų per se ambasadoje: lediniame kondicionierių ore pasklidęs kavos aromatas, daugybė apple logotipų ir žmonių nugaros nugaros nugaros. Tik Starbucks‘as Indijoje, lyg koks priviligejuotųjų klubas, man suteikė taip išsiilgtą anonimiškumą. Prisėdusi prie lango su puodeliu amerikietiško čajaus versijos tapau dar viena bevarde nugara: iš bendro konteksto iškrito tik mano Samsungas – vis nenusiperku nelemto apple.

Kad ir kaip burnočiau prieš kapitalistinį vartojimą ir Starbuks‘o politiką „nei pats ėdu nei kitam duodu“ (jie maisto atliekas apipila balikliu), ir nors jau daugiua nei pusę metų nebegeriu kavos, ir išsikrausčiau į turbūt patį nuošaliausią tropinį užkampį, vis tiek praeitą savaitę netikėtai užsukusi į Hilo miesto Starbucks‘ą pasijutau kaip namie. Arba kaip per Kalėdas. Nes supratau, kad labai pasiilgstu dalykų, kurie yra nuobodžiai vienodi, ir niekada nesikeičia.




Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip parašyti ir išleisti knygą?

Dažniausiai užduodamas klausimas: O tai kaip parašyti knygą?   Kantriai.   (Sunkiausia yra eiti miegoti žinant, kad nei rytoj, nei poryt, nei kitą savaitę šito darbo nebaigsi.)   Nuosekliai. Rašyti, tik apie tai, ką žinai, jauti, supranti. Neskubinti pabaigos.   (Rašant )Reikia plano ar nereikia?   Dvi knygas parašiau be plano, dvi - su planu. Tikrai lengviau ir konstruktyviau dirbti žinant kur esi, kur eini ir kuo viskas baigsis. Turbūt daug kas priklauso ir nuo asmenybės, ir nuo požiūrio į rašymą – ar tai yra chaotiškas prisėdimas prie teksto išgėrus vyno, emocinė iškrova, įkvėpimo vaikymasis (mane, pavyzdžiui, tikrai veikia pilnatis), ar sistemingas, struktūruotas darbas?   Ar rašymas yra romantiškas?   Taip, jeigu nereikia iš to gyventi ir mokėti sąskaitų už šildymą. J. K. Rowling ir Elizabeth Gilbert pavyzdžiai mane įkvėpia ir vis dar teikia vilčių. Tačiau tiesa, kad norėdama rašyti turėjau dirbti daugybę juodų darbų. Dirbau, kad

Kaip tapti jogos mokytoju?

Kaip tapti jogos instruktoriumi? Pasaulyje nėra jokios oficialios jogos veiklą prižiūrinčios institucijos. Skritingi jogos stiliai, skirtingi mokytojai ir jų dėstomos tiesos. Vieni užsiėmimus veda mažuose miesteliuose, ankštose nuomojamose patalpose, tuo tarpu kiti atidaro sveikatingumo centrus ir tampa jogos pasaulio žvaigždėmis: žargstosi ant žurnalų viršelių, dalija mitybos bei „kaip būti laimingu“ patarimus  ir leidžia savo asmeninius mokomuosius DVD.  Tiesa, didžioji dauguma jogos instruktorių Vakaruose gali pasigirti ne tik puikiu stangriu kūnu bet ir bent vienu ar keliais „jogos instruktoriaus“ sertifikatais. Indijoje jogos mokytojo įvaizdis šiek tiek kitoks. Nesvarbu nei kūno sudėjimas (dažnas jogos mokytojas turi didelį pilvą), nei kokie dokumentai. Čia jogos atžvilgiu karaliauja visiška laisvė – bene kiekvienas baltu apdaru apsivilkęs ir kojas prie ausų prispausti gebantis žmogus gali laisvai pasiskelbti esantis jogos guru. Tad kaip čia yra, kad dauguma instruktor

Nuoga blizginu veidrodžius

Nuoga blizginu milžiniškus miegamojo veidrodžius ir jaučiu – čia yra kažkas labai simboliško, kažkas labai filosofiško, tik pati nežinau kas. Tūpčioju, aukštyn žemyn, aukštyn žemyn, popierinis rankšluostis inkščioja slysdamas glotniu paviršiumi, ir įsivaizduoju, kad reikėtų padaryti viešą performansą. Tik tada atsiauginčiau visus gyvaplaukius ir jie kyšotų iš mano išangės ir pažastų, nes be gyvaplaukių neatrodyčiau rimta menininkė. Frida ir Madona su apžėlusiomis pažastimis, Marina Abramovi ć su didžiuliu garbanotu trikampiu tarpkojyje, ir Sophia Loren, ir kitos. Tik bailės viską nusiskuta, o stiprios moterys menininkės sako – žiūrėkite, kokia aš plaukuota, aš graži, bet jūs gi žiūrite ne ten – va mano menas. Bet nežinau, kaip tai reikėtų paaiškinti močiutei – ne gyvaplaukius – pačią veidrodžių valymo išsirengus viešumoje idėją. Kai kurios idėjos turi būti matuojamos taip: ar galima jas paaiškinti paprastam kaimo žmogui? Sėdžiu nuoga ant ką tik išvalyto klozeto, prisimen