Prieš porą mėnesių aikčiojau, kaip norėčiau bent vienai nakčiai apsistoti šitame istoriniame Kona Hotel, kurį visi vadina tiesiog rožiniu viešbučiu. Pastatas senutėlis, girgždantis, medinis, ir kvepia kaip tie namai, kuriuos mes su močiute prieš dvidešimt penkerius metus nuomodoavomės iš tokios senutės Palangoje. Mano vyras praktiškas: "kam nakvoti viešbutyje kai turi namus?" Bet likimas mane myli gal net labiau nei vyras - šiandien atvykusi į susitikimą žiū, kad moters "biuras" įsikūręs tame pačiame rožiniame viešbutyje. Gavau pašniukštinėti visus aukštus, o už vienų durelių net radau nuo 1920 m. neliestą vaistinėlę. #Havajai - sala, kur pildosi norai.
Dažniausiai užduodamas klausimas: O tai kaip parašyti knygą? Kantriai. (Sunkiausia yra eiti miegoti žinant, kad nei rytoj, nei poryt, nei kitą savaitę šito darbo nebaigsi.) Nuosekliai. Rašyti, tik apie tai, ką žinai, jauti, supranti. Neskubinti pabaigos. (Rašant )Reikia plano ar nereikia? Dvi knygas parašiau be plano, dvi - su planu. Tikrai lengviau ir konstruktyviau dirbti žinant kur esi, kur eini ir kuo viskas baigsis. Turbūt daug kas priklauso ir nuo asmenybės, ir nuo požiūrio į rašymą – ar tai yra chaotiškas prisėdimas prie teksto išgėrus vyno, emocinė iškrova, įkvėpimo vaikymasis (mane, pavyzdžiui, tikrai veikia pilnatis), ar sistemingas, struktūruotas darbas? Ar rašymas yra romantiškas? Taip, jeigu nereikia iš to gyventi ir mokėti sąskaitų už šildymą. J. K. Rowling ir Elizabeth Gilbert pavyzdžiai mane įkvėpia ir vis dar teikia vilčių. Tačiau tiesa, kad norėdama rašyti turėjau dirbti daugybę juodų darbų. Dirbau, kad
Komentarai
Rašyti komentarą