Prieš porą metų
viena patyrusi leidėja su manimi pasidalino įžvalga apie knygas „Reikia kuo
daugiau asmeniškumų, individualių patyrimų, praktiškai – dienoraščio. Žmonėms
tai dabar labai patinka“. Turbūt patiko
visada, tik anksčiau nebuvo realybės šou nei komerciniais tikslais pritemptų „išpažinčių“.
Paveikiausia
reklama yra iš patikimos draugės (ar feisbuke sekamos garsenybės) lūpų,
skaitomiausia istorija – kuri nutiko „MAN“, paklausiausia prekė – asmenybė. Tik
labai neaiški riba lieka tarp vulgarumo besivaikant asmeninio piaro bei
pasiaukojimo atskleidus intymias detales, ir šitaip sužadinus skaitytojų smalsumą,
siekiant jiems perduoti svarbią žinią.
Su Londone
gyvenančia drauge dabar žaidžiame tokį žaidimą: siunčiame viena kitai knygas –
siurprizus. Prieš porą savaičių gavau anksčiau mano cituotą „How To Be a Woman“,
kurios autorė britė Caitlin Moran jau knygos pradžioje pasakoja, kaip jai paauglystėje
nuo masturbacijos tarsi ilgai maudžiusis vonioje išbrinkdavo rankų pirštai.
Vulgari? Tikrai taip, bet retas atvejis - gerąja prasme. Dar net neįpusėjus
knygos autorė rodosi tokia „sava boba“, kuri, nors ir feministė, visai
neprieštarautų dėl „boba“. C. Moran atvirai ir netgi šmaikščiai kalba apie savo
nelaimingą paauglystę, apatines kelnaites, patirtą abortą, gimdymus,
narkotikus. Smerkia striptizą bet išteisina burleską. Teigia, jog kiekviena
save gerbianti feministė turi žinoti, kas vyksta pop muzikos pasaulyje – nes
tai yra moterų ikonų kalvė. Giriasi kartą prisigėrusi drauge su Lady Gaga.
Tačiau asmeninės patirtys čia tėra masalas, išlaikantis skaitytojo dėmesį, kol
C. Moran kiekvieno skyriaus viduryje prabyla apie feminizmą.
Feminist-
populistė? Aha. Bet tai vienintelė knyga šia tema, kurią perskaičiau iki galo ir ne dėl
gero pažymio universitete.
P.S. daugybę
kartų gūglinau įvairias Anglijos įžymybes. Knyga skirta JK auditorijai, bet gi
drauguose turiu tiek daug Londono lietuvių. Kas jau skaitėt – kaip jums?
Komentarai
Rašyti komentarą