Vakarais visada siūlausi suplauti indus. Nuoširdžiai. Mazgodama lėkštes
apie nieką negalvoju – tai mano meditacija, karma joga, tylos minutė, spa, ir
padėka vyrui už skanią vakarienę.
Švarios, stirtoje pagal dydį išrikiuotos lėkštės – tiek užtenka palaikyti
tvarką mintyse ir jausmuose.
Pastebėjau, kad kuo didesnė netvarka galvoje, tuo labiau norisi tvarkytis
namus. Šveisti spinteles iš išorės ir vidaus, skalbti užuolaidas, tvarkyti
stalčius, ką nors išmesti, ką nors naujo pirkti – taip visada kai trūksta gyvenimo
ugnies. Dar, pradedu įtarti, kad beprotiškai tvarkingi žmonės (kurie,
pavyzdžiui, lygina kojines) gyvena kvėpuodami puse plaučių.
Ir priešingai – kūrybai ir aistrai patinka chaosas. Naktys, kai užsidegusi
baiginėjau „Viena Indijoje“, kai draugystės pradžioje mudu su vyru miegojome
ant pripučiamo čiužinio ir kiekvieną savaitgalį leisdavomės į road trip‘s su
išklerusia „Subaru“... tada lėkštės būdavo nešvarios tol, kol nelikdavo nė
vienos švarios, o užuolaidos - net tos šoko su vėju išsprūdusios pro seniai
nevalytą langą.
Šiandien labai susinervinau, nes pjaustymo lentelėje įsimetė kažkokia į
pelėsį panaši dėmė. Pelėsis mano galvoje. Laikas imtis kažko naujo.
Komentarai
Rašyti komentarą