Kalbėkimės apie sapnus...

Skambutis į duris. Pasižiūriu pro akutę – mano vaikystės namų laiptinėje stovi rūsti vienuolė su rūkstančia cigarete dantyse. Neįleidžiu. Vėl skambutis į duris. Pasižiūriu pro akutę – šalia vienuolės stovi mano mama. Atidarau duris, mamą įsileidžiu, vienuolę palieku stypsoti laiptinėje.

Atsibudusi niekaip negalėjau suprasti, apie ką čia? Bet užtenka pasikalbėti su artimu, ar tiesiog mano dabartinę situaciją žinančiu žmogumi, ir sapnai dažniausiai įgauna nuostabias, dažnai labai tiesmukas simbolines formas.

-          Šitas sapnas apie tavo vidinius pokyčius. Rūkančią vienišę palikai nuošalį, ir įsileidai vidinę motiną. Juk akivaizdu!

Ir tikrai tada pati išsižiojau iš nuostabos – sapnavau kai buvau kokius penkis mėnesius nėščia.

Be jokios mistikos. Nė nesikapstant po kolektyvinės sąmonės gelmes – sapnai, tai žinutės, kurias rašau pati sau, miegodama.

Neseniai sapnavau didžiulį raudoną dramblį, kuris vaikėsi mane iš pradžių prie prekybos centro Havajuose, bandė atskirti nuo vyro šeimos, norėjo mane išprievartauti, kol aš galiausiai slapsčiausi savo vaikystės namuose (ten dažniausiai persikelia mano sapnų veiksmas). Nubėgu į vieną kambarį, žiū, dramblys jau spraudžiasi pro duris. Iššoku per langą laukan, dramblys, lyg guminis, pamažu išsirango laukan. Ir taip baisu, taip baisu...!

-          Kažkokia nesąmonė, - ryte pasakoju mamai. Mudvi labai dažnai pasakojamės viena kitai sapnus.

-          Bet gi tu man dar vakar sakei, kaip tu bijai, kad Rusija nepultų Lietuvos!

 

Smegenų talentas kalbėti metaforomis! Be jokių prietarų, be burtų... Psichoanalitikai dažnai teigia, kad sapnuose išreiškiami mūsų troškimai arba baimės.

 

Kartais ne mažiau nei pačių sapnų įdomu klausytis sapnų aiškintojų interpretacijų. Čia, kaip ir teksto suvokimo užduotys – interpretuodami kitus žmonės pasakoja save.

 

Paskutinio savo sapno dar neišsiaiškinau, bet jis iki šiol man kelia šypseną. Kažkas įtikino mane apsirengti kaip striptizo šokėja, sakė „nebijok, niekas tavęs nepažins!”. Apsirengiau. Šeima nepastebėjo naujų drabužių (veikiau, jų trūkumo). O sukantis scenoje ant stulpo, niekas manęs nepažino.

 

Dažnai tik papasakojusi arba užrašiusi sapną, lyg veidrodžio atspindyje kreivai uždėtą karūną ar už nugaros tykantį juodą šėšėlį, pamatau to sapno reikšmę.

 

Kalbėkimės apie sapnus.