Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kalbėkimės apie sapnus...


Skambutis į duris. Pasižiūriu pro akutę – mano vaikystės namų laiptinėje stovi rūsti vienuolė su rūkstančia cigarete dantyse. Neįleidžiu. Vėl skambutis į duris. Pasižiūriu pro akutę – šalia vienuolės stovi mano mama. Atidarau duris, mamą įsileidžiu, vienuolę palieku stypsoti laiptinėje.

Atsibudusi niekaip negalėjau suprasti, apie ką čia? Bet užtenka pasikalbėti su artimu, ar tiesiog mano dabartinę situaciją žinančiu žmogumi, ir sapnai dažniausiai įgauna nuostabias, dažnai labai tiesmukas simbolines formas.

-          Šitas sapnas apie tavo vidinius pokyčius. Rūkančią vienišę palikai nuošalį, ir įsileidai vidinę motiną. Juk akivaizdu!

Ir tikrai tada pati išsižiojau iš nuostabos – sapnavau kai buvau kokius penkis mėnesius nėščia.

Be jokios mistikos. Nė nesikapstant po kolektyvinės sąmonės gelmes – sapnai, tai žinutės, kurias rašau pati sau, miegodama.

Neseniai sapnavau didžiulį raudoną dramblį, kuris vaikėsi mane iš pradžių prie prekybos centro Havajuose, bandė atskirti nuo vyro šeimos, norėjo mane išprievartauti, kol aš galiausiai slapsčiausi savo vaikystės namuose (ten dažniausiai persikelia mano sapnų veiksmas). Nubėgu į vieną kambarį, žiū, dramblys jau spraudžiasi pro duris. Iššoku per langą laukan, dramblys, lyg guminis, pamažu išsirango laukan. Ir taip baisu, taip baisu...!

-          Kažkokia nesąmonė, - ryte pasakoju mamai. Mudvi labai dažnai pasakojamės viena kitai sapnus.

-          Bet gi tu man dar vakar sakei, kaip tu bijai, kad Rusija nepultų Lietuvos!
 

Smegenų talentas kalbėti metaforomis! Be jokių prietarų, be burtų... Psichoanalitikai dažnai teigia, kad sapnuose išreiškiami mūsų troškimai arba baimės.
 

Kartais ne mažiau nei pačių sapnų įdomu klausytis sapnų aiškintojų interpretacijų. Čia, kaip ir teksto suvokimo užduotys – interpretuodami kitus žmonės pasakoja save.
 

Paskutinio savo sapno dar neišsiaiškinau, bet jis iki šiol man kelia šypseną. Kažkas įtikino mane apsirengti kaip striptizo šokėja, sakė „nebijok, niekas tavęs nepažins!”. Apsirengiau. Šeima nepastebėjo naujų drabužių (veikiau, jų trūkumo). O sukantis scenoje ant stulpo, niekas manęs nepažino.

 

Dažnai tik papasakojusi arba užrašiusi sapną, lyg veidrodžio atspindyje kreivai uždėtą karūną ar už nugaros tykantį juodą šėšėlį, pamatau to sapno reikšmę.

 

Kalbėkimės apie sapnus.




 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip parašyti ir išleisti knygą?

Dažniausiai užduodamas klausimas: O tai kaip parašyti knygą?   Kantriai.   (Sunkiausia yra eiti miegoti žinant, kad nei rytoj, nei poryt, nei kitą savaitę šito darbo nebaigsi.)   Nuosekliai. Rašyti, tik apie tai, ką žinai, jauti, supranti. Neskubinti pabaigos.   (Rašant )Reikia plano ar nereikia?   Dvi knygas parašiau be plano, dvi - su planu. Tikrai lengviau ir konstruktyviau dirbti žinant kur esi, kur eini ir kuo viskas baigsis. Turbūt daug kas priklauso ir nuo asmenybės, ir nuo požiūrio į rašymą – ar tai yra chaotiškas prisėdimas prie teksto išgėrus vyno, emocinė iškrova, įkvėpimo vaikymasis (mane, pavyzdžiui, tikrai veikia pilnatis), ar sistemingas, struktūruotas darbas?   Ar rašymas yra romantiškas?   Taip, jeigu nereikia iš to gyventi ir mokėti sąskaitų už šildymą. J. K. Rowling ir Elizabeth Gilbert pavyzdžiai mane įkvėpia ir vis dar teikia vilčių. Tačiau tiesa, kad norėdama rašyti turėjau dirbti daugybę juodų darbų. Dirbau, kad

Kaip tapti jogos mokytoju?

Kaip tapti jogos instruktoriumi? Pasaulyje nėra jokios oficialios jogos veiklą prižiūrinčios institucijos. Skritingi jogos stiliai, skirtingi mokytojai ir jų dėstomos tiesos. Vieni užsiėmimus veda mažuose miesteliuose, ankštose nuomojamose patalpose, tuo tarpu kiti atidaro sveikatingumo centrus ir tampa jogos pasaulio žvaigždėmis: žargstosi ant žurnalų viršelių, dalija mitybos bei „kaip būti laimingu“ patarimus  ir leidžia savo asmeninius mokomuosius DVD.  Tiesa, didžioji dauguma jogos instruktorių Vakaruose gali pasigirti ne tik puikiu stangriu kūnu bet ir bent vienu ar keliais „jogos instruktoriaus“ sertifikatais. Indijoje jogos mokytojo įvaizdis šiek tiek kitoks. Nesvarbu nei kūno sudėjimas (dažnas jogos mokytojas turi didelį pilvą), nei kokie dokumentai. Čia jogos atžvilgiu karaliauja visiška laisvė – bene kiekvienas baltu apdaru apsivilkęs ir kojas prie ausų prispausti gebantis žmogus gali laisvai pasiskelbti esantis jogos guru. Tad kaip čia yra, kad dauguma instruktor

Nuoga blizginu veidrodžius

Nuoga blizginu milžiniškus miegamojo veidrodžius ir jaučiu – čia yra kažkas labai simboliško, kažkas labai filosofiško, tik pati nežinau kas. Tūpčioju, aukštyn žemyn, aukštyn žemyn, popierinis rankšluostis inkščioja slysdamas glotniu paviršiumi, ir įsivaizduoju, kad reikėtų padaryti viešą performansą. Tik tada atsiauginčiau visus gyvaplaukius ir jie kyšotų iš mano išangės ir pažastų, nes be gyvaplaukių neatrodyčiau rimta menininkė. Frida ir Madona su apžėlusiomis pažastimis, Marina Abramovi ć su didžiuliu garbanotu trikampiu tarpkojyje, ir Sophia Loren, ir kitos. Tik bailės viską nusiskuta, o stiprios moterys menininkės sako – žiūrėkite, kokia aš plaukuota, aš graži, bet jūs gi žiūrite ne ten – va mano menas. Bet nežinau, kaip tai reikėtų paaiškinti močiutei – ne gyvaplaukius – pačią veidrodžių valymo išsirengus viešumoje idėją. Kai kurios idėjos turi būti matuojamos taip: ar galima jas paaiškinti paprastam kaimo žmogui? Sėdžiu nuoga ant ką tik išvalyto klozeto, prisimen