-
Pastok. –
sakydavo mano draugės, pačios jau mamos, atrodo, šventai tikėdamos, kad drauge
su vaiku moteris išgimdo lauk ir bet kokį egzistencinį nerimą.
-
Vienišo vilko
šauksmą pakeisti kūdikio bliovimu? – negalėdavau patikėti. Skubėjau, lėkiau,
pirkau bilietus, skrydžius, dirbau, rašiau, studijavau, nuolat ką nors
įsimylėdavau, po to nebemylėdavau, pirkau naujus batus ir dėvėtas sukneles,
raudonus lūpų dažus ir keistas knygas. Pastoti?
Tada, maniau,
šitaip linki iš pavydo. Dabar suprantu, kad – iš gryno smalsumo. Nes niekas
nežino, kuo pavirs moteris pagimdžiusi pirmą vaiką. Vienos bando kažkam
įrodyti, kad visur spėja ir vaikas - ne kliūtis (kam?), kitos įtikinėja pasaulį,
kad iš tiesų visada svajojo sėdėti namie, vienos smunka į depresiją, kitos
supranta, kad turi blogą vyrą, kad turi gerą vyrą, kad turint vaiką vyro jau ir
nebereikia, kad vyras ir yra tas pirmasis vaikas. Vienos darosi tatuiruotes,
kitos savo vaikų nuotraukomis užknisa fb draugus. Staiga ima protestuoti prieš
skiepus ir visur įtaiso vandens filtrus. Duoda vaikams saldainių. Griežtai
neduoda vaikams saldainių. Išgražėja. Subobėja. Lyg su keptuve per galvą
trenktos kas dieną salsta nuo tos besąlygiškos meilės, kurios vardan aš,
pavyzdžiui, net tik išduočiau tėvynę – vien dėl dukters blakstienos
virptelėjimo, jei reikėtų rinktis, galėčiau sunaikinti šimtus ištisų planetų.
Kad tik tos gražios akys žvalgytųsi aplink laimingos.
-
Linkiu Tau
susilaukti vaiko. – gimtadienio proga palinkiu draugei, frylancerei, kuri jau
treji metai keliauja po Aziją ir neturi pastovių namų. Draugė linkėjimu
kažkodėl nesidžiaugia. O aš gi nepiktybiškai, tiesiog išsprūdo... ne iš piktos
valios, bet iš smalsumo – labai knieti pažiūrėti, kas jai tada bus.
Komentarai
Rašyti komentarą