Ką sapnuoja Kalėdos?

 Kalėdos būna dviejų rūšių: tikros ir apsimetėlės. Taip jau yra, kad pirmiausiai mes pamatome apsimetėles Kalėdas. Jos būna apsikarsčiusios plastmasiniais skambalais, pigiais blizgučiais ir lapkričio mėnesį pradeda vaidentis prekybos centruose. Į jas neverta kreipti daug dėmesio. Geriausiai palaukti, kol pasirodys Tikros Kalėdos – va tada tai jau kitas reikalas.

Bet Tikros Kalėdos dažnai būna nematomos. Užtat jos labai skaniai kvepia – mandarinais, cinamonu, gvazdikėliais, mėtine arbata, šviežiai keptais kūčiukais, eglės sakais ir švaria patalyne šaltą žiemos dieną.

-          Pššššt! Pšššššt! – apsimetėlės Kalėdos purškia dezodorantus ir kvepalus iš prabangių stiklinių buteliukų, kad tik mes neužuostume Tikrų Kalėdų aromato.

-          Žiūrėkite į mane! Žiūrėkite į mane! – rėkia netikros Kalėdos, rankose laikydamos šokoladinius Kalėdų senelius ir blizgantį dovanų vyniojimo popierių.

Apsimetėlės Kalėdos nori, kad žmonės pirktų kuo daugiau dovanų ir visokių nereikalingų daiktų.

-          Žiūrėkite, kokie gražūs blizgučiai! Žiūrėkite, kokie ryškūs ir spalvoti kalėdiniai žaisliukai! Raudoni, geltoni, mėlyni, sidabriniai, auksiniai! Žiūrėkite į mane! Pirkite dovanas! Puoškite namus! Valgykite pyragus! – šaukia Kalėdos apsimetėlės. Dažnai žmonės jomis patiki ir stovi ilgose parduotuvių eilėse, tempia namo naujų daiktų maišus, duoda vieni kitiems saujas saldainių, nuo kurių paskui vaikams sugenda dantys... Būna, žmonės tiek visko prisiperka ir prisivalgo, kad atėjus gruodžio dvidešimt penktajai dienai jie jau nieko nebenori. Sėdi prie stalo išvertę pilvus, žiūri televizorių ir patys nesupranta, kodėl jiems širdy neramu ir negera – lyg Kalėdos taip ir nebūtų atėjusios. Tie vargšai žmonės iš tiesų taip ir nesutinka Tikrų Kalėdų!

Pirmiausiai Tikros Kalėdos pasibeldžia į širdį. Dažniausiai tai nutinka netikėtai per radiją išgirdus kokią nors kalėdinę dainą. Arba pamačius sniegą. Arba užuodus mandarinus. Tačiau norint savo akimis pamatyti Tikras Kalėdas, reikia gerokai pasistengti... Bet pirma leiskite jums papasakoti, kaip atrodo tos tikrosios Kalėdos – kad pamatę jas iškarto atpažintumėte.

Jos atpėdina sparčiu žingsniu, apsiavusios juodais guminiais botais. Vieną koją aptempusios raštuota violetine kojine ir languotomis kelnėmis, kitą koją uždengusios ilgu tamsiai žaliu sijonu. Kalėdų megztinis megztas rankomis, išsiuvinėtas didelėmis baltomis snaigėmis. Juosmenį susijuosusios diržu, supintu iš blizgančių girliandų ir žybsinčių kalėdinių lempučių, kaklą apsivyniojusios raudonu šiltu šaliku, o ant rankų vietoje apyrankių užsimovusios cukrinius riestainius. Kalėdos eina per miestus ir kaimus, dairosi, kurie žmones jas atpažins. Galvą Kalėdos pasipuošusios iš eglės šakų pintu vainiku, apkaišytu šermukšnių uogų kekėmis, kankorėžiais ir žieminiais obuoliukais. Joms ant peties tupi žvirblis ir peliukas (to peliuko vardas yra Cipsius, jis yra pelytės Cipos pusbrolis.) Pavargusios Kalėdos pasiramsčiuoja balta lazdele su raudonais dryžiais. Kartais jos sustoja kokioje jaukioje kavinukėje atsigerti karštos arbatos, bet iš tiesų mėgstamiausias Kalėdų gėrimas yra naminis spanguolių kisielius. Priešingai nei Kalėdų senelis, pačios Kalėdos neturi jokio maišo su dovanomis. Aplankiusios žmones Kalėdos dovanoja jiems ne daiktus ir ne saldainius, ne mandarinus ir net ne sniegą. Jos prieina tyliai, nei purve nei sniege nepalikdamos jokių pėdų, ir stipriai apkabina...

Ir tą žmogų ar vaiką, kurį apkabino tikros Kalėdos, apima nenusakomas laimės ir gerumo jausmas. Tada būna taip ramu ir lengva, kad kartais net norisi verkti – iš laimės!

-          Mes jums papasakosime, ką reikia daryti, kad jus aplankytų tikros Kalėdos! – sako žvirbliukas ir peliukas Cipsius.

-          Susitvarkykite namus ir uždekite žvakes!

-          Valgykite mandarinus.

-          Pasikvieskite į svečius kaimynus ir pavaišinkite juos džiovintų žolelių arbata su medumi.

-          Nereikalingus daiktus atiduokite labdarai.

-       Ranka rašykite laiškus ir Kalėdinius atvirukus. Prirašykite tiek, kad popieriuje nebeliktų vietos.

-          Iškepkite sausainių.

-          Iškepkite kūčiukų.

-          Iškepkite pyragą.

-          Palesinkite žvirbliukus.

-          Skaitykite pasakas.

-          Patys pagaminkite kalėdines dovanas mylimiems žmonėms. Kalėdų senelis labai pavargsta ir tikrai apsidžiaugs, jei jam padėsite!

-          Klausykitės kalėdinės muzikos. Ir būtinai dainuokite kartu, – vienas per kitą aiškina žvirbliukas ir peliukas Cipsius.

Tačiau svarbiausia, norint, kad jus aplankytų ir apkabintų Tikros Kalėdos, reikia daryti gerus darbus. Aišku, ir pasipuošti kalėdinę eglutę tikrai nepakenks… Diena, kai aplanko Tikros Kalėdos, nebūtinai turi būti gruodžio dvidešimt penktoji – jos gali ateiti net keletu savaičių anksčiau. Prieis, apkabins jus iš nugaros – tuomet pajusite, kaip visu kūnu nuo ausų galiukų iki kojų pirštų keliauja šiluma, – o tada jau norėsite patys apkabinti visus aplinkinius ir lyg išprotėję rėkausite: “Su Šventom Kalėdom! Su Šventom Kalėdom!”

Labai retai, bet kartais pasitaiko – Tikros Kalėdos aplanko žmones ir po gruodžio dvidešimt penktosios. Tai nutinka, kai mažiausiai tikiesi. Galvoji sau: va, Kalėdos jau praėjo, neužėjo, jau ruošiesi nupuošti eglutę, mandarinų nebelikę... Bet tada sutinki seniai matytą draugę, arba kas nors padėkoja tau už atviruką, arba išėjusi naktį atsiguli ant sniego ir padarai sniego angelą, ir staiga jauti – tave tvirtai apkabinusios laiko Tikros Kalėdos.

-          Su Šventom Kalėdom! – šauki tada, o žmonės žiūri į tave ir nieko nesupranta. Juk Kalėdos jau praėjo.

Kartais atrodo, kaip būtų smagu, jeigu kiekvieną dieną būtų Kalėdos. Jeigu jos ateitų į mūsų namus ir širdis ir čia pasiliktų gyventi visus metus, kiekvieną dieną... Tiesą sakant, pasaulyje yra pora vietų, kur kiekviena diena  - tai Kalėdos. Viena jų - Tūlejaus gatvėje Londone, netoli London Bridžo esanti Amžinų Kalėdų parduotuvė – net karščiausią vasaros dieną čia užėję pamatysite papuoštą kalėdinę eglutę ir išgirsite skambančią „Tyli Naktis“ giesmę. Kita panaši parduotuvė vadinasi „Niujorke visada Kalėdos“, ir ji, aišku, yra Niujorke, Mulberio gatvėje, pačiame miesto centre. Trečia ir pati svarbiausia vieta yra Laplandija - čia visus metus dirba ir gyvena Kalėdų senelis, sniege dūksta jo pagalbininkai elniai, vakarais oras pakvimpa šviežiai keptais imbieriniais meduoliais, o dangus nušvinta visomis šiaurės pašvaistės spalvomis.

Bet nei Londone, nei Niujorke, nei Laplandijoje visus metus nebūna Tikrų Kalėdų. Gruodžio mėnesį aplėkusios pasaulį ir apkabinusios jų laukiančius žmones, Tikros Kalėdos užleidžia vietą Užgavėnėms, Velykoms, Žolinėms, Vėlinėms ir kitoms šventėms...

Numetusios šalin eglišakių vainiką, žvirbliuką ir peliuką palikusios pailsėti pas Kalėdų senelį Laplandijoje, Tikros Kalėdos pabėga nuo visų į Fidžį. Fidžis – tai tokia tropinė sala netoli Australijos, kur visus metus ilsisi Tikros Kalėdos. Pamatę jų tikrai neatpažintumėte – apsivilkusios raudoną maudymosi kostiumėlį jos guli pliaže, kojų pirštus įmerkusios į vandenyną, ir per šiaudelį geria šviežias ananasų sultis. Bet net saulėtame Fidžio paplūdimyje pažvelgę Tikroms Kalėdoms į akis ten pamatytumėte... snaiges! Taip taip! Įsivaizduokite: guli Kalėdos pliaže ant spalvoto rankšluosčio, deginasi, pavargusios užmerkia akis, užsnūsta... ir tada ant jų ima snigti! Tikrai, tikrai - iš giedro mėlyno dangaus krinta baltos ledinės snaigės ir nusileidusios tirpsta Tikrų Kalėdų plaukuose ir ant skruostų – snaigėms ištirpus atrodo, kad Kalėdos apsiverkė. Tačiau nesninga niekur kitur – tik virš spalvoto Kalėdų rankšluosčio.

Taip jau yra, kad vasarą miegodamos Tikros Kalėdos visada sapnuoja sniegą, žiemą ir kalėdines eglutes.  Juk šitaip būna ir žmonėms – pasiilgstame to, kas labai toli. O atsibudusios Kalėdos nusipurto sniegą, nusišypso karštai saulei ir ima pačios savęs laukti...